Vienas sutartyje įrašytas žodis garsios Lietuvoje bendrovės „Senukai” prekybos centro savininkui Augustinui Rakauskui kainavo 3 milijonus litų.
Tokią sumą dėl paskoloje įrašyto žodžio „oficialus” Aukščiausiojo teismo sprendimu „Senukų” prekybos centras turės sumokėti buvusiems šios bendrovės akcininkams Mečislovui Randomanskui ir Vytautui Švirinui.
Ekspertai tvirtina, jog „Senukų” atstovai būtų galėję šių pinigų nemokėti, jeigu būtų paklausę teisininkų ir paskolos sutartyje išbraukę žodį „oficialus”.
Sudarė paskolos sutartį
Ši istorija prasidėjo dar 2001-ųjų pavasarį, kai iš „Senukų” bendrovės nutarė pasitraukti su pagrindiniu akcininku A.Rakausku nesutariantys apie 45 procentus akcijų turėję M.Randomanskas bei V.Švirinas.
Tuomet akcininkai sutarė, kad A.Rakauskas nupirks M.Randomansko ir V.Švirino akcijas.
Dalį pinigų – apie 10 milijonų litų – verslininkai gavo iškart, o kiti 9 milijonai litų turėjo būti pervesti po trejų metų.
Norėdami užsitikrinti papildomų garantijų, jog po trejų metų pinigus gaus, M.Randomanskas bei V.Švirinas su bendrove „Senukų” prekybos centru sudarė paskolos sutartį, pagal kurią suteikė 9 milijonų litų beprocentę paskolą. Ji turėjo būti grąžinta 2004 metų gegužės 10 dieną.
Baiminosi silpnėjančio lito
Pinigus paskolinę verslininkai baiminosi, kad per tą laiką litas gali nuvertėti, todėl į sutartį įtraukė punktą, pagal kurį litą susiejo su JAV doleriu.
Tačiau atsitiko priešingai – atėjus paskolos grąžinimo terminui, litas liko toks pat, o JAV doleris gerokai nuvertėjo.
Grąžino tik dalį pinigų
Tuo ir nutarė pasinaudoti „Senukų” prekybos centras – paskolą buvusiems savo akcininkams perskaičiavo į naują lito bei dolerio kursą ir jiems pervedė apie pusseptinto milijono litų.
Tačiau tokia suma M.Randomansko ir V.Švirino netenkino.
Jie kreipėsi į Kauno apygardos teismą reikalaudami, kad būtų grąžinti visi 9 milijonai litų bei sumokėti delspinigiai – po 0,1 proc. už kiekvieną užvilkintą dieną.
Valiutų kursas pasikeitė
Nors advokatų kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai” konsultuojamas „Senukų” prekybos centras buvo įsitikinęs, kad bylą laimės, netrukus paaiškėjo, kad koją pakišo paskolos sutartyje įrašytas vienas žodis – „oficialus”.
2001 metų pavasarį sudarytoje sutartyje buvo teigiama, kad paskolos suma gali būti perskaičiuojama tuo atveju, jeigu pasikeis oficialus dolerio ir lito kursas.
Remdamiesi būtent šiuo sutarties punktu, „Senukų” atstovai ir tikėjosi laimėti, nes visiems buvo akivaizdu, kad lito ir dolerio santykis pasikeitė – 2001 metų pavasarį 4 litus kainavęs vienas JAV doleris 2004 metų gegužę nukrito iki maždaug 2 litų 85 centų.
Egzistuoja dvi sąvokos
Tačiau ieškinį nagrinėjant Kauno apygardos teisme „Senukų” atstovų laukė staigmena.
Teisėjai padarė išvadą, kad lito ir dolerio kursas keitėsi, tačiau oficialus šių valiutų kursas liko toks pat, koks buvo prieš trejus metus.
Teismas konstatavo, kad egzistuoja dvi skirtingos sąvokos – valiutų santykis bei oficialus jų kursas.
Šios sąvokos skiriasi tuo, jog oficialų kursą atskirais teisiniais aktais nustato valstybės institucijos, o Lietuvos banko nuolat skelbiamas valiutų santykis priklauso nuo svyravimų rinkoje.
Ieškovų neatbaidė sankcijos
Toks Kauno apygardos teismo sprendimas M.Randomanskui ir V.Švirinui, kurie turėjo atgauti likusius pustrečio milijono litų, buvo palankus.
Tačiau šį sprendimą A.Rakausko vadovaujamas „Senukų” prekybos centras tuoj pat apskundė.
Verslininkų neatbaidė net tai, kad už kiekvieną papildomą teismo proceso dieną jie privalėjo mokėti daugiau kaip 2 tūkstančius litų delspinigių, taip pat žyminius mokesčius.
Teismui priminė protingumą
„Senukų” advokatai pasitelkė net kalbininkų išvadas. Buvo teigiama, jog šnekamojoje kalboje tiek oficialus, tiek paprastas kursas reiškia tą patį.
Bandyta įrodyti ir tai, kad pasirašydamos sutartį abi pusės suprato, jog paskola bus grąžinama doleriais.
Savo skunduose „Senukų” atstovai net kaltino Kauno apygardos teismą, kad šis pažeidė elementarų protingumo principą.
Jie tvirtino, jog teismo išvada verčia manyti, kad iki šiol egzistuoja Lietuvos banko nustatytas oficialus dolerio ir lito kursas 1:4, nors tai akivaizdžiai prieštarauja sveikam protui.
Vadovavosi teisine kalba
Bet nei Apeliacinio, nei kasacinį skundą išnagrinėjusio Aukščiausiojo teismo šie argumentai neįtikino. Teismai pareiškė, kad vadovaujasi ne prielaidomis bei lingvistiniais išaiškinimais, o konkrečia teisine kalba.
Aukščiausiasis teismas atmetė ir kaltinimus, kad buvo pažeistas protingumo principas. Teismo nuomone, šis principas pirmiausia reikalauja grąžinti visą pasiskolintą pinigų sumą.
Taip paskolos sutartyje įrašytas žodis „oficialus” visus „Senukų” prekybos centro sumanymus apvertė aukštyn kojomis.
Aukščiausiasis teismas ne tik įpareigojo M.Randomanskui bei V.Švirinui sumokėti likusius pustrečio milijono litų, bet ir priteisė pusę milijono litų delspinigių.
Akcijas pardavė pelningai
Nepaisant šios nesėkmės teismuose, Rakauskų šeima neturėtų pernelyg krimstis, nes būtent iš buvusių akcininkų gauta paskola jiems padėjo versle.
Už maždaug 20 mln. litų ir dar išsimokėtinai perėmę M.Randomansko ir V.Švirino akcijas, pernai Rakauskai jas pardavė Suomijos koncernui „Kesko”.
Šis koncernas už 50 proc. bendrovės „Senukų” prekybos centro, kuriam jau nebepriklausė nekilnojamasis turtas, akcijų sumokėjo maždaug 30 milijonų eurų (apie 105 milijonus litų).
Arvydas Lekavičius