Fiskalinės drausmės įstatymą priėmę Seimo nariai vos spėję apsisukti elgiasi priešingai. Jau pateikta per 500 siūlymų „tobulinti” biudžeto projektą. Jų vertė – apie 3 mlrd. litų.
Artėjant kitąmet vyksiantiems Seimo rinkimams politikai su dar didesniu įkvėpimu už valstybės pinigus bando įsiteikti savo apygardų rinkėjams.
Rytoj Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) ketina prasijoti gausius parlamentarų siūlymus dėl papildomų lėšų skyrimo. Per mėnesį biudžeto įstatymo projektas aplipo puse tūkstančio tautos išrinktųjų prašymų. Tūkstančių ir net milijonų prašantys politikai pasišovė atriekti įvairioms reikmėms dar 3 mlrd. litų. „Vienmandatėse apygardose išrinkti parlamentarai teikia daugiausia siūlymų. Jie nori turėti kuo pasigirti prieš savo rinkėjus, – neslėpė nusivylimo Seimo BFK pirmininkas Jonas Lionginas. – Kažkokia nesąmonė. Vieną dieną priimame Fiskalinės drausmės įstatymą, o kitą matome susikaupusius 3 mlrd. litų.”
Remonto darbai – savo aplinkoje
Tarp naujesnių, vos vakar įregistruotų siūlymų – Liberalų sąjūdžio (LS) atstovės iš Kauno Dalios Teišerskytės prašymas rasti 9 mln. litų Kauno valstybinio muzikinio teatro remontui. Alytiškis socialdemokratas Julius Sabatauskas pageidauja savo miesto stadiono remontui skirtus asignavimus padidinti 2 mln. litų.
Bėgant paskutinėms siūlymų registravimo minutėms užvakarykštė diena buvo dar aktyvesnė rūpinimąsi savo apygardomis parodyti. Tauragėje išrinktas socialliberalas Vaclovas Karbauskis nori išpešti 300 tūkst. litų šio miesto Švč. Trejybės parapijos namų statybos projektui. Valstietis liaudininkas, Seimo vicepirmininkas Alfredas Pekeliūnas siekia, kad iš valstybės piniginės nubyrėtų 800 tūkst. litų Panevėžio rajono, iš kurio jis yra, Jotainių pensiono gyvenamųjų pastatų rekonstrukcijai. Liberalcentristas iš pajūrio Raimundas Palaitis prašo 2 mln. litų Klaipėdos specialiosios mokyklos-darželio „Versmė” renovacijai. „Žinoma, mąstau apie rinkimus. Esu išrinktas vienmandatėje apygardoje, turiu įsipareigojimų”, – LŽ neslėpė R.Palaitis.
Milijoninės sumos
Konservatorius panevėžietis Julius Dautartas vienos savo miesto mokyklos statybos darbams nesikuklina paprašyti 5,5 mln. litų. „Kad ir kaip ten būtų, užtrunkančios statybos valstybei atsieina tikrai brangiau”, – į priekaištus dėl fiskalinės drausmės atsakė jis.
Tarp plačiamosčių yra ir „darbietis” Jonas Pinskus, siūlantis skirti daugiau kaip 4 mln. litų Širvintų rajono, kurio Darbo partijos (DP) skyriui vadovauja jo žmona Živilė, Musninkų vidurinės mokyklos rekonstrukcijai. Kitas „darbietis”, Seimo vicepirmininkas kaunietis Vydas Gedvilas prašo 4 mln. litų Lietuvos veterinarijos akademijos Užkrečiamųjų ligų katedrai perkelti ir dar 2,5 mln. litų – akademijos šilumos ūkiui renovuoti. Panašios apsukos ir Seimo maištininko iš Gargždų Petro Gražulio, neseniai įsitraukusio į Liberaldemokratų frakcijos veiklą. Jis siūlo beveik 4 mln. litų skirti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai – potvyniams pasirengti ir potvynių padariniams šalinti. Konservatorius Emanuelis Zingeris taip pat nesismulkina – nori 3 mln. litų Vilniaus žydų Šolom Aleichemo vidurinės mokyklos renovacijai. Marijampolietis sveikatos apsaugos ministras, „pilietininkas” Rimvydas Turčinskas prašo kiek daugiau nei 3 mln. litų Kalvarijos savivaldybės kelio Vištytis-Kalvarija ruožui asfaltuoti. 2,5 mln. litų Kauno rajono Garliavos sporto ir sveikatingumo centrui, dar po 1,5 mln. litų Birštono miesto stadionui ir gimnazijai bei milijoną vaikų darželiui pageidautų atseikėti liberaldemokratas iš šio rajono Vytautas Kamblevičius.
Toliau nuo savo kiemo
Yra ir mažiau asmeniniu įsiteikimu rinkėjams kvepiančių siūlymų. Pavyzdžiui, socialdemokratas Bronius Bradauskas siūlo net 50 mln. litų padidinti Daugiabučių namų modernizavimo programos išlaidas, o konservatorė Vincė Vaidevutė Markevičienė prašo skirti 10 mln. litų Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymui įgyvendinti. Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė mato reikalą duoti apie milijoną litų Ūkio ministerijai, kad Japonijoje atrastų Lietuvos verslu besirūpinančių institucijų.
Kai kurie Seimo nariai dėl bendrų tikslų susiburia į grupes. Tokia mišri grupė siūlo papildomą milijoną skirti Lietuvos mokslų akademijos rūmų kapitaliniam remontui. Dar 11 parlamentarų prašo 450 tūkst. litų Keturiasdešimties totorių kaimo bendruomenės namo statybai. Liberalė D.Teišerskytė su konservatoriumi J.Dautartu mato reikalą atseikėti milijoną Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui, kad būtų įgyvendinta Nacionalinių transliuotojų informacinės sklaidos per sienas skatinimo koncepcija.
Klius kas dešimtam
Kad ir koks būtų politikų apetitas, pasak J.Liongino, bus patenkintas tik maždaug kas dešimtas siūlymas. „Šiurkščiai skaičiuojant, turėtume rasti papildomai maždaug 270-280 mln. litų”, – LŽ sakė jis.
Dažniausiai politikai nurodo, jog pinigus sukrapštyti galima mažinant valstybės skolos aptarnavimo išlaidas, rečiau – iš mokesčių. „Siūloma iš inercijos jau daug metų. Tačiau tai nėra biudžeto šaltinis, kuriam galima pritarti, nes skolos aptarnavimo lėšos yra labai tiksliai apskaičiuotos. Galimas būdas – tik per mokesčius”, – mano J.Lionginas.
Tačiau esama ir originalesnių minčių, kaip antai trijų „darbiečių” siūlymas už 30 mln. litų Lietuvos tūkstantmečio minėjimo proga atnaujinti daugiau kultūros centrų ir įstaigų. Pinigus patariama paimti iš Valdovų rūmų statyboms numatytų lėšų. O grupė liberalų siūlo 55 mln. litų dėstytojų algoms pakelti surasti naikinant 2,5 tūkst. laisvų valdininkų etatų.