Mokytojų namuose Vilniuje prisiminta 1988 metų lapkričio 18-oji, kai lietuvių kalba buvo paskelbta valstybine.
Prisiminimų popietėje vakar dalyvavo to meto politikai, rašytojai, kalbininkai. Prieš grįždamas į praeitį rašytojas Romas Gudaitis pirmiausia prisiminė šiomis dienomis didžiulį visuomenės susidomėjimą sukėlusią Vinco Urbučio knygą „Lietuvių kalbos išdavystė” ir retoriškai klausė, ar tenkina dabartinė lietuvių kalbos padėtis. Rūpinantis ja neturi būti jokių politinių pamušalų, o nesusikalbėjimas yra pikčiausias šuo.
„Pataikaudami Europai darome tai, ko mūsų tikrai nereikalauja, – sakė R.Gudaitis. – Net konservatyvizmas būtų pravertęs svetimybių okupacijai atlaikyti. Kalba – paskutinis mūsų prieglobstis globalėjančiame pasaulyje. Kalba – mūsų Pilėnai. Utopiškai skamba, bet išponėjęs elitas turi užkirsti kelią lietuvių kabos naikinimui. Užtat man patinka ugninga kalbininkų polemika, rūsti V.Urbučio knyga.”
Nacionalinės televizijos puskalbė, kitų televizijos kanalų pataikavimas pseudokultūrai siekiant gauti lėšų, vaikams ir paaugliams skirtos literatūros baisi kalba, į namus įsibraunantys rusiški keiksmažodžiai ir anglų kalbos kratinys, atstojantys lietuvišką humorą, – vardijo negeroves rašytojas ir pripažino, kad tų pavojų, kurie laukė kalbos, tada iš tikrųjų neįžvelgė.
Poetas Juozas Nekrošius prisiminė, kaip buvo užsipulta Lietuva sovietmečiu, kai lietuviškai pradėjo leisti „Pasaulinės literatūros biblioteką”. Sovietų valdžia pajuto, kad lietuviškai išversti tiek literatūros – lietuvių kalbos įtvirtinimas. Poetas prisiminė, koks ilgas buvo lietuvių kalbos kelias, kol ji tapo valstybinė, ir apgailestavo, kad nors trečdalis tokių svarbių dalykų, pasakytų tomis atmintinomis dienomis, būtų įgyvendinta.
Kalbininkas Pranas Kniūkšta prisiminė, kaip buvo prieita prie to Konstitucijos straipsnio, 1988 metais lapkričio 18 dieną įtvirtinusio lietuvių kalbą kaip valstybinę. Rašytojai pirmieji pradėjo kelti kalbos dalykus. Visuomenės spaudžiama, turėjo ką nors daryti ir tuometinė valdžia. Aukščiausiosios Tarybos įsakymu Ministrų Taryba sudarė darbo grupę, kuri iki lapkričio 14 dienos turėjo parengti siūlymą dėl Valstybinės kalbos įstatymo. Buvo parengtas Konstitucijos pataisos projektas.
Prisiminimais dalijosi ir tuometinės Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Lionginas Šepetys, Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininkas Vytautas Astrauskas.