Krizinėse situacijose – be pagalbos

100 milijonų litų iš Europos Sąjungos fondų, skirtų psichikos sveikatos sistemai tobulinti, galėjo padėti šimtams tūkstančių tautiečių, kurie iš depresijų ir krizinių situacijų yrapriversti kapstytis kaip išmano. Deja, lėšas skirstanti Sveikatos apsaugos ministerijos sudaryta darbo grupė prioritetus dėlioja kitaip – taip, kaip jai patogiau.

Vakar Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) išplatintame pranešime reiškiamas susirūpinimas dėl valstybės vykdomos politikos, susijusios su žmonių psichine sveikata.

Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) buvo sudaryta darbo grupė, turėjusi paskirstyti ES struktūrinių fondų paramą – 100 mln. Lt, – skirtą psichikos sveikatos sistemai tobulinti.

LPS darbo grupei prirašė šūsnis pasiūlymų ir teikė ne vieną projektą dėl šių lėšų panaudojimo, tačiau nė vienas iš jų nebuvo išgirstas.

„Žmonėms, išgyvenantiems krizines gyvenimo situacijas – skyrybas, artimų žmonių netektis, sunkias fizines ligas, patyrusiems smurtą, išgyvenantiems nerimą, baimę ir kt., – šiuo metu psichologinė pagalba, juolab skubi, yra beveik neprieinama”, – dabartinę šalies situaciją komentavo LPS prezidentas Robertas Povilaitis.

Sąjunga ministerijai siūlė ES lėšomis Lietuvoje įsteigti psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos centrus.

Anot R. Povilaičio, naujieji centrai galėtų užpildyti didelę Lietuvoje egzistuojančią psichologinių paslaugų spragą. Juose žmonėms būtų teikiamos nemokamos konsultacijos.

„Mūsų pasiūlymai ir patarimai, kaip tie centrai turėtų veikti, kažkur dingo. ES struktūrinių fondų paramą nutarta skirti visai kitiems reikalams. Dabar priimtoje ES paramos paskirstymo programoje numatyta greta planuojamų modernių dienos centrų sunkiems psichikos ligoniams plėtoti stacionarias psichiatrijos paslaugas, kurių Lietuvoje ir taip nestokojame”, – stebėjosi R. Povilaitis.

Anot jo, Didžiojoje Britanijoje nemokamų konsultacijų centrai veikia jau ne vienus metus, jų paklausa nuolat auga ir eilės prie pirminę psichologinę pagalba teikiančių specialistų durų būna nuolat.

Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė ir SAM darbo grupės narė Onutė Davidonienė „Vakarų ekspresui” tvirtino, kad LPS savo pasiūlymus pateikė per vėlai – tuomet, kai darbo grupė jau buvo baigusi darbą.

Po to pridūrė, jog Lietuvos psichikos sveikatos sistemą giria „kitos Vakarų šalys”, todėl didelių spragų joje esą nėra.

Ji pripažino, kad konsultacijų centrai būtų naudingi, bet jau keletą metų dvi ministerijos – SAM ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) – niekaip neišsiaiškina, iš kokių lėšų šią paslaugą reikėtų teikti. Nė viena iš ministerijų nenori užsikrauti papildomos naštos.

Skaičiai ir faktai

* Lietuvoje kasmet nusižudo daugiau nei 1500 žmonių.
* Psichologinė pagalba, bent jau pirminė, daugumai žmonių yra prieinama tik tuomet, jei jie pajėgūs mokėti už konsultacijas.
* Pagal dabar galiojančius įstatymus, Lietuvos Psichikos sveikatos centruose vienas psichologas turi aptarnauti 40 tūkst. gyventojų. Jeigu tiek žmonių nėra, naujo etato steigti negalima.
* Kai kuriuose rajonuose nėra nė vieno visu etatu dirbančio psichologo.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Psichologija su žyma , , , .

1 atsiliepimas į "Krizinėse situacijose – be pagalbos"

  1. rakelle

    As manu,kad Lietuvoje psichologo koncultacijos yra butinos.Vien perejus gatve gali pamatyti kokie zmones yra pavarge ir viskuo nusivyle,nes Lietuvoje gyventi yra labai sunku ir ko tuoliau tuo labiau, o issilavine psichologai galetu padeti atgauti zmonems pasitikejimo savimi ir ismokyti dziuagtis pasauliu ir neziureti i viska taip pesimistiskai…

Komentuoti: rakelle Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.