Kalėdinių sveikinimų galime ir nesulaukti

Nors pašto paslaugos patyliukais vis brangsta, tačiau jo darbas virsta kone anekdotu. Pavėluotai ar visai laiškų negaunantys miestelėnai jau nebejuokauja, kai šiandieninių ryšininkų darbą lygina su karo metų kurjerių tempais. Beje, pastarųjų naudai…

Klaipėdietė Sandra laukė labai svarbaus laiško iš Telšių. Jį siuntusiems giminaičiams buvo prisakiusi būtinai rinktis registruoto laiško paslaugą. Laukė savaitę, dvi… Po mėnesio pradėjo ieškoti, kurioje grandyje – Telšiuose ar Klaipėdoje – svarbus laiškas užstrigo. Ir atrado labai įdomų dalyką: laišką, parsiųstą atgal iš Klaipėdos, su užrašu, esą adresato nerasta namuose, rado Telšių pašto archyve. Taip, Sandra namuose darbo laiku tikrai nesėdi, tačiau negavo ir kvietimo atvykti į paštą pasiimti registruoto laiško, nors taisyklės, regis, dar nėra pakitusios ir tai turėtų būti privaloma.

Ponas Vytautas pranešė, kad jau dvi savaitės negauna laikraščių. Pašto tarnautojų paaiškinimas, kad laiškininkė susirgo, jo netenkina: „Negi nėra žmonių, galinčių ją pakeisti? O kaip bus su pensija, kurią gauti turiu šiomis dienomis?” – nerimauja žmogus.

Ponia Ilona apstulbo, kai sūnui skirtas sveikinimo atvirukas iš Airijos atėjo po pusės metų.

Ponas Aleksandras laiškus iš Vilniaus, Marijampolės gauna po mėnesio. Ponia Vaclava sąskaitų už komunalines paslaugas tuntą pašto dėžutėje aptiko iš karto už tris mėnesius, kai jos firmoje jau buvo išjungta ir elektra, ir telefonas. O ponia Reda susigriebė už galvos teismo nutartį gavusi po mėnesio, kai skundui rašyti tebuvo likusios kelios dienos.

Tokius visai nejuokingus anekdotus miestelėnai „Vakarų ekspresui” pasakoja beveik kasdien. Maža to, artėja didžiosios metų šventės – Kalėdos ir Naujieji metai, kai keleriopai pagausės laiškų. Ar klaipėdiečiai gali tikėtis sveikinimus gauti prieš, per šventes? Ar jau nusiteikti taip, kad mums brangių žmonių brangūs palinkėjimai Kalėdų ir Naujųjų metų progomis mus „atras”, tarkim, per Jonines?

Kol paštas dar egzistuoja, žmonės tikisi kokybiškų jo paslaugų. Kodėl jos taip suprastėjo?

Neišsisukinėja

„Turime pripažinti, kad dalies gyventojų skundai dėl aptarnavimo kokybės yra pagrįsti”,- tiesiai šviesiai prisipažino AB „Lietuvos paštas” Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai einanti viršininkės pareigas, Jurgita Čepulytė.

Anot jos, viena to priežasčių – darbuotojų kaita. Šiemet ji sudaro maždaug 20 proc. Daugiausiai trūksta laiškininkų ir operatorių.

„Tai – atsakingas ir specifinių žinių reikalaujantis darbas. Paruošti laiškininką reikia laiko. Pavyzdžiui, laiškininkas turi žinoti tikslius savo aptarnaujamos apylinkės gyvenamųjų namų, įstaigų adresus, rakinamų laiptinių kodus ir taip toliau. O pašto operatoriai klientus turi informuoti apie 100 Lietuvos pašto teikiamų paslaugų, išmokti operatyviai dirbti su centralizuota verslo valdymo sistema. Įgyti įgūdžių reikia laiko. Tačiau klientams visai nesvarbios mūsų problemos. Jis nori laiku gauti korespondenciją”, – pripažino J. Čepulytė.

Ji teigė, jog didžiausias laiškininkų stygius – didžiuosiuse miestuose: „Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – labai dideli darbo krūviai. Net vienam žmogui išėjus iš darbo ar susirgus, tai iš karto atsiliepia paslaugų kokybei, nors krūviai ir perskirstomi”.

„Vakarų ekspresui” pasiteiravus, ar kadrų kaitos nelemia mažas darbo užmokestis, J. Čepulytė sakė, kad jis yra skirtingas.

Laiškininkų, vairuojančių automobilius, vidutinis darbo užmokestis siekia apie 1000 litų. Kiekvienam laiškininkui taikomas vienetinis darbo apmokėjimas už pristatytų pašto siuntų, prenumeruojamų leidinių, neadresuotos reklamos ir pensijų kiekį. „Tad pagal darbo krūvį laiškininkų atlyginimai skiriasi”,- sakė ji ir vardijo darbo užmokesčio didinimo perspektyvas mažiausiai uždirbantiems laiškanešiams. Bet tai – tik kitais metais.

Priekaištai – tik paštui

Iš viso šiuo metu mūsų šalyje leidimai teikti pašto paslaugas yra išduoti vienuolikai įmonių, dar 70 teikia pasiuntinių paslaugas.

„Žmonės, pavėluotai gavę laišką ar iš vis jo negavę, juk nesigilina, kas tą laišką ar siuntą pristatė ar nepristatė. Iš inercijos jie žino vieną adresą – „Lietuvos paštą”. Ant jo ir byra visi konkorėžiai. Pavyzdžiui, AB „Klaipėdos energija” ir TEO sąskaitas pristatinėja ne Lietuvos paštas. Mes prisiimame atsakomybę tik už ne laiku pristatytas AB „Klaipėdos vanduo” sąskaitas”, – teigė J. Čepulytė.

Tas pat ir su valstybinių įstaigų ar privačių firmų siunčiamais dokumentais, tarp jų – ir teismų bei antstolių kontorų, kurios naudojasi ne tik Lietuvos pašto paslaugomis.

Paklausta, kaip žmogus gali reikšti pretenzijas dėl ne laiku gautos korespondencijos, J. Čepulytė patarė pirmiausiai išstudijuoti antspaudą, kas jį pristatė. Ir pretenzijas reikšti ne apskritai paštui, o būtent tai įmonei, kuri teikė paslaugą.

„Lietuvos pašto” paslaugų kokybės klausimus klientams tenka spręsti informuojant apie nusiskundimus raštu.

Žlugdė Sąmoningai?

Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius praėjusią savaitę Seime viešai pareiškė, esą buvo sąmoningai siekiama AB „Lietuvos paštas” privesti prie bankroto: „Kas gali paneigti, kad paštą buvo stengiamasi sužlugdyti? Įmonės nuostolis dėsningai augo kiekvienais metais, galiausiai finansiniai nuostoliai sudarė beveik 50 proc. įstatinio kapitalo. Tokiu atveju, kas gali įmonę gelbėti? Skelbiamas bankrotas, ir tiek”.

Ministras taip pat teigė esąs beveik tikras dėl to, kas siekė sužlugdyti „Lietuvos paštą”, tačiau garsiai to išsakyti nesiryžo. Dėl suinteresuotų pašto bankrotu ministras teigė esąs „tikras 85 procentais”.

Ministras buvo užsiminęs, kad jau ieškoma pamainos „Lietuvos pašto” generaliniam direktoriui Ernestui Vaideliui, tačiau vėliau Susisiekimo ministerijos vadovybė pareiškė pasitikinti E. Vaideliu ir neieškanti jam pamainos.