LOPL ligoniams bus kompensuojamas gydymas deguonimi

Nuo 2007 m. lapkričio 8 d. sergantiems Lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) Sveikatos apsaugos ministerija kompensuos gydymą deguonimi.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino deguonies terapijos namuose kompensavimo tvarką. „Tarptautinės Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos dienos išvakarėse norime pranešti žinią apie tai, kad pacientams bus kompensuojamas gydymas deguonimi. Tai svarbus žingsnis, nes nuo šiol sergantieji galės gauti nuolatinį gydymą deguonies terapija namuose. Toks ligonis ne tik ilgiau gyvens, bet ir galės lengviau judėti, pats save apsitarnauti ar atlikti ruošos darbus. Kompensuojant ir mobilius deguonies aparatus, ligoniai turės galimybę išeiti iš namų ar net keliauti”, – džiaugiasi Lietuvos Astmos klubų asociacijos prezidentė Eglė Kvedaraitė.
Prognozuojama, kad pacientų, kuriems reikalingas ambulatorinis gydymas deguonimi, skaičius gali siekti iki 800, todėl siūloma bazinė ambulatorinio gydymo deguonimi kaina yra 140 Lt/mėn. vienam pacientui, o dienos bazinė ambulatorinio gydymo deguonimi kaina – 4,5 Lt. Iš viso kasmet planuojama skirti apie 1 mln. Lt.

Deguonį skirs gydytojų konsiliumas

Ligoniams gydymą deguonimi galės skirti bet kuri asmens sveikatos priežiūros įstaiga, sudariusi gydytojų konsiliumą, kuriame turės dalyvauti bent vienas pulmonologas. Paskyrus ilgalaikį gydymą deguonimi, asmens sveikatos priežiūros įstaiga pateiks ligoniui prašymo kompensuoti ambulatorinio gydymo deguonimi išlaidas blanką. Šį blanką reikės pateikti Valstybinei ligonių kasai (VLK), kuri išduos gydymo deguonimi išlaidų kompensavimo garantinį raštą ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Gavę garantinį raštą ligoniai per 6 mėnesius turėtų kreiptis į deguonies tiekimo įmonę, kuri yra pasirašiusi sutartį su Valstybine ligonių kasa. Artimiausiu metu sutartis su VLK ketina pasirašyti kelios deguonies tiekimo įmonės. Esant būtinybei, jos deguonies aparatus pristatys tiesiai ligoniui į namus.

Kompensuodavo tik keliems

Iki šiol sergantieji lėtiniu kvėpavimo nepakankamumu buvo gydomi vaistais, o paūmėjus ligai – guldomi į stacionarą. E. Kvedaraitė pasakoja, kad tai problemos neišspręsdavo, nes ligonis, gavęs gydymo kursą ligoninėje, būdavo išsiunčiamas namo ir paliekamas artimųjų globai. Tik keliolikai laimingųjų SAM kompensuodavo deguonies terapiją pagal retų ligų sąrašą. Pasak E. Kvedaraitės, sergantieji dažniausiai yra neįgalūs ir neįstengia patys įsigyti aparatų. Tokie ligoniai tampa našta artimiesiems, o jų stacionarinis gydymas valstybei per metus kainuoja žymiai brangiau, nei gydymas namuose. Esant sunkiam nepakankamumui ligonis yra prikaustytas prie patalo, nes kiekvienas judesys sukelia dusulio pasunkėjimą.
Sergančiųjų LOPL skaičius Lietuvoje nuolatos auga. Moksliškai įrodyta, kad sergantieji lėtiniu kvėpavimo nepakankamumu, gaudami gydymą deguonimi, gyvena du kartus ilgiau už tuos, kurie jo negauna. „O juk kiekviena gyvenimo diena praleista su artimu žmogumi yra neįkainojama”, – įsitikinusi Lietuvos Astmos klubų asociacijos prezidentė.

Apie LOPL

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra pusė milijardo žmonių sergančių šia liga. Manoma, kad 2020 metais LOPL bus trečioji liga pagal mirtingumą. Nuo 1984 m. sergamumas LOPL Lietuvoje išaugo nuo 1,3 proc. iki 3,5 proc. Iš Europos Sąjungos narių šis rodiklis didesnis tik Suomijoje ir Belgijoje, kur sergančiųjų LOPL dalis sudaro atitinkamai 4 % ir 5 % gyventojų.
Rūkymas yra pagrindinė susirgimo LOPL priežastis. Tarp kitų priežasčių galima paminėti aplinkos taršą, persirgtas kvėpavimo takų infekcijas. Tyrimai, paskelbti „Respiratory Medicine” žurnale, parodė, kad LOPL suserga apie 50 proc., o ne 15-20 proc. rūkančiųjų, kaip buvo manoma anksčiau.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.