Žemiau skurdo rizikos ribos pernai gyveno kas penktas Lietuvos gyventojas

Žemiau skurdo rizikos ribos pernai gyveno kas penktas Lietuvos gyventojas.

Skurdo rizikos riba buvo 437 litai per mėnesį vienam asmeniui ir 918 litų – šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų.

Skurdo rizikos lygis praėjusiais metais, palyginti su 2005-aisiais, sumažėjo 0,5 procentinio punkto, pranešė Statistikos departamentas, paskelbęs išankstinius pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenis.

Pasak statistikų, 2006-aisiais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 680 tūkst. šalies žmonių. Dažniausiai atsidurti skurde rizikuoja asmenys, gyvenantys nepilnose ir daugiavaikėse šeimose.

Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo tarp vienišų asmenų, išlaikančių vaikus (42,8 proc.) bei tėvų su trimis ar daugiau vaikų (41,9 proc.) – skurdo rizikos lygis šiose namų ūkių grupėse, palyginti su 2005 metais, sumažėjo atitinkamai 5,1 ir 3,1 procentinio punkto.

Statistikos departamento duomenimis, dideliu skurdo rizikos lygiu pasižymėjo ir vieniši asmenys (38 proc.), kurių rizika atsidurti skurde pernai, palyginti su 2005-aisiais, ūgtelėjo 6,4 procentinio punkto.

Žemiau skurdo rizikos ribos pernai gyveno dešimtadalis dirbančių asmenų, 22,7 proc. – vieniši senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar mažesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, 61,4 proc. – bedarbių.

Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), santykinio skurdo rizikos lygis Lietuvoje šokteli iki 26,6 proc. Socialinės išmokos didžiausios įtakos turėjo namų ūkių su trimis ir daugiau vaikų skurdo rizikos lygiui.

Vienos šeimos disponuojamosios pajamos 2005-aisiais Lietuvoje siekė 1475,2 lito per mėnesį.

Šeimos būstui išlaikyti (nuoma, elektra, dujos, šildymas, vanduo, komunalinės paslaugos, palūkanos už būsto paskolą, kompensacijos už šildymą, karštą ir šaltą vandenį) pernai skyrė 14,4 proc. savo disponuojamųjų pajamų, o šeimos, gyvenančios žemiau skurdo rizikos ribos – beveik trečdalį (31,2 proc.) disponuojamųjų pajamų.

Didžiuosiuose šalies miestuose skurstantys namų ūkiai būstui išlaikyti turėjo skirti 42,8 proc., kaime – ketvirtadalį savo disponuojamųjų pajamų.

Statistikos departamento tyrimas rodo, kad pernai Lietuvoje būstuose be tualeto su nutekamuoju vandeniu gyveno 23,7 proc, be vonios ar dušo – 22,2 proc., būstuose su varvančiu stogu, supuvusiais langų rėmais, grindimis ar drėgnomis sienomis – 28,5 proc. asmenų. Žemiau skurdo rizikos ribos esančiuose namų ūkiuose su šiomis būsto kokybės problemomis susidūrė beveik pusė asmenų.

Anot statistikų, 78 proc. šalies gyventojų pernai susidūrė su ekonominiais sunkumais. Dviem trečdaliams respondentų savaitė atostogų ne namuose visai šeimai būtų per didelė prabanga, mėsa ar žuvis bent kas antrą dieną – beveik ketvirtadaliui apklaustųjų. 14,5 proc. asmenų įsiskolino apmokėdami būsto išlaikymo sąskaitas, grąžindami paskolas.

Statistikos departamentas pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimą atliko antrą kartą. 2006 metų gegužės-liepos mėnesiais atliktoje apklausoje dalyvavo 4,66 tūkst. namų ūkių ir 10,2 tūkst. 16 metų ir vyresnių gyventojų. Surinkta 2005 metų informacija apie pajamas, kiti rodikliai – apklausos laikotarpio.