Klaipėdos dailės parodų rūmuose susibūrė tarptautinės pajėgos. Menininkų grupė „Art or not” čia eksponuoja savo darbus.
Prieš penkerius metus susibūrusi europiečių menininkų grupė – Rudolfas Kalonderis (Šveicarija), Katia Kalnietė (Latvija), Gilbertas Peiras (Prancūzija) bei Andžela Vejersberg (Šveicarija/Vokietija) – Klaipėdoje dirbo savaitę.
Studiją menininkai buvo įsirengę antrajame, šiuo metu remontuojamame Parodų rūmų aukšte, mažojoje salėje.
„Čia dirbti buvo didelis malonumas, – sakė R. Kalonderis. – Mes galėjome išreikšti kūrybinę laisvę, nebijodami aptaškyti sienų. Mums nereikėjo saugoti aplinkos.”
Šveicaras Parodų rūmų salėje buvo vienas, jo kolegė latvė K. Kalnietė, turėjusi dalyvauti parodos atidaryme, kažkur prapuolė… „Manau, Katia išsigando ir pabėgo. Ji nenorėjo atsidurti mano vietoje”, – juokavo menininkas.
Menininkų grupę į Klaipėdą pasikvietė Parodų rūmų vadybininkai, sužavėti prancūzo G. Peiro vibruojančiomis elektrinėmis instaliacijomis. Parodų rūmuose eksponuojamas „Džinas” – instaliacija, kurioje pasakų herojus uždarytas jam neįprastoje erdvėje. G. Peiras įsivaizduoja džiną, besiveržiantį anaiptol ne iš blizgančios varinės lempos, o iš cinkuoto kibiro…
Taip pat Parodų rūmuose eksponuojami jo trijų kolegų grafikos bei tapybos darbai. Pastarieji stebina itin dideliais formatais. Juose tai, ką menininkai matė pro studijos langą – miesto pastatai. Šveicaras atsiminė savo gimtinę ir nutapė keletą klėties Alpėse variantų.
Menininkų paveikslai spindi klaipėdietiškomis spalvomis: žalia, mėlyna, pilka, gelsva… Spalva čia nėra akcentuojama, svarbesnė čia yra linija, lyg vaikiška ranka išvedžiota.
Menininkai, taikydami primityvaus meno estetiką, tarsi užduoda klausimą: „Tai menas ar ne?” Po išoriniu paviršutiniškumu slypi tikslas įtraukti žiūrovą į diskusiją apie šiuolaikinį meną: kas yra menas, kaip jis mus veikia ir ką reiškia?..
Rima Čeliauskaitė
„Vakarų ekspresas”