SEB grupės Lietuvoje ir Latvijoje analitikų teigimu, nors šiuo metu Latvijos ekonomikos būklė nėra gera, tačiau galima įžvelgti ir „kietojo nusileidimo” tikimybę mažinančių veiksnių. SEB ekspertai prognozuoja, kad nepaisant dabartinės vyriausybės atsistatydinimo, Latvijos ekonominės politikos kursas nesikeis, o dabartinis visų trijų Baltijos šalių nacionalinių valiutų santykis su euru turėtų išlikti nepakitęs iki pat įstojimo į euro zoną.
SEB grupės Latvijoje banko „SEB Unibanka” analitikas Andris Vilksas (Andris Vilks) sako, kad nors šiuo metu ekonominė situacija Latvijoje nėra pavydėtina, jau matyti pirmosios stabilizavimosi „kregždės”. „Bene didžiausią nerimą kelianti infliacija ir toliau nesiliaus šuoliavusi į priekį ir artimiausią pusmetį. Tiesa, vėliau infliacijos tempai pradės lėtėti”, – teigia žinomas Latvijos ekonomikos ekspertas. A.Vilksas prognozuoja, kad šiais metais vidutinė metinė infliacija sudarys 10 proc., o jos „viršūnė” – 11-12 proc. – bus pasiekta pirmąjį 2008 m. ketvirtį.
Pasak A.Vilkso, lėtesnius infliacijos tempus artimoje ateityje lems nuosaikesnis vidaus paklausos augimas. „Mažmeninės prekybos plėtros tempas jau sumažėjo nuo 25 iki 17 procentų. Panašios tendencijos pastebimos ir lengvųjų automobilių sektoriuje”, – pirmuosius lėtėjančio privataus vartojimo požymius vardija latvių analitikas. A.Vilksas pastebi, kad pastaruoju metu gerokai sumažėjo ir kreditų bumas. Pasak analitiko, daugiausiai sulėtėjo būsto kreditų augimas, tačiau pastebimai išaugusios palūkanos bei griežtesni kreditavimo reikalavimai turėtų stabdyti ir verslo kreditų plėtrą. A.Vilkso teigimu, lėčiau augant vidaus paklausai, turėtų pagerėti ir einamosios sąskaitos balansas, kurio deficitas šiuo metu tebesiekia beveik ketvirtadalį bendrojo vidaus produkto (BVP).
SEB grupės eksperto Latvijoje manymu, nykstantys ekonomikos nesubalansuotumo požymiai teigiamai atsilieps finansų rinkų tendencijoms. „Latvijos centrinis bankas yra gerai pasirengęs atlaikyti spekuliacines atakas, nukreiptas prieš latą, ir kol kas sėkmingai tai daro. Lato ir euro kurso pakeitimo tikimybę taip pat mažina Latvijos vyriausybės ir privataus sektoriaus atstovų šiuo metu rengiamos papildomos ekonominės politikos priemonės”, – teigia A.Vilksas. Pasak jo, kovo mėnesį Latvijos vyriausybės patvirtintas infliacijos suvaldymo planas yra nepakankamas, siekiant sugrąžinti ekonomiką į „sveikos” plėtros vėžes, todėl naujas, daug platesnio pobūdžio ekonomikos stabilizavimo planas veikiausiai bus patvirtintas jau šį gruodį. A.Vilksas mano, kad nepriklausomai nuo to, kaip keisis Latvijos vyriausybės sudėtis, atsistatydinus dabartiniam premjerui, vyriausybė ir toliau sieks malšinti ekonomikos perkaitimą.
SEB Vilniaus banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos nuomone, negalima tiesmukai teigti, jog didelė infliacija lemia nacionalinės valiutos devalvavimą. „Tarptautinėje konkurencijoje tiesiogiai dalyvaujančios įmonės gali atsispirti gamybos sąnaudų didėjimo tendencijoms, keldamos veiklos efektyvumą ir darbo našumą”, – sakė ekspertas. Anot G. Nausėdos, nuo valiutų valdybos 1994 m. Lietuvoje įdiegimo, infliacija šalyje nuolat buvo didesnė nei Vakarų Europos valstybėse, išskyrus 2000-2004 m., tačiau Lietuvos eksporto konkurencingumas dėl to nežlugo. Todėl lito tvirtumą reikia vertinti ne tiek pagal infliacijos, kiek pagal užsienio prekybos tendencijas, kurios tiksliau atspindi konkurencingumo situaciją. „Eliminavus „Mažeikių naftos” veiksnį (šios įmonės padėtį komplikavo gaisras ir naftotiekio uždarymas), 2007 m. sausio-rugsėjo mėnesiais Lietuvos eksportas buvo 27,8 proc., o importas – 27,3 proc. didesnis nei prieš metus. Todėl niekaip nesusidarysime įspūdžio, kad lietuviškų prekių niekas nebeperka”, – teigia G. Nausėda.