Iki 2020 metų visoje šalyje numatoma atnaujinti 70 proc. daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 metų, tačiau jau dabar nuogąstaujama, kad ateityje valstybės parama daugiabučių renovacijai gali būti gerokai sumažinta.
Šiemet 7 mln. litų viršijus biudžeto skirtą sumą sumokėti už pusę kompleksinės daugiabučių renovacijos išlaidų, Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijos prezidentas Juozas Antanaitis nerimauja, kad kitais metais šiems darbams pritrūks apie 90 mln. litų. „Šiandien mes skolingi 7 mln. litų jau už atliktus darbus, jų neturime, bet rangovui reikia sumokėti. Kitiems metams yra patvirtinta projektų, kurių vertė biudžeto skirtą sumą viršija 90 mln. litų. Mes paskatinome gyventojus tiek, kad jau nebegalime susitvarkyti”, – dėstė J.Antanaitis praėjusią savaitę surengtoje energetikų konferencijoje „Sąnaudos šildymui – valstybės ir vartotojų rankose”.
Aplinkos ministerijos (AM) sekretorė Jūratė Juozaitienė atkerta, kad pinigų bus, tačiau sutinka, jog ateityje valstybei gyventojams kompensuoti pusę renovacijos išlaidų gali būti pernelyg sunki našta.
Aplinkos ministerijos sekretorė tvirtina, kad reikiamų lėšų kiekį pusei kompleksinės renovacijos padengti Vyriausybė biudžete kitais metais suras ir tai yra planuojama. „Kas susiję su tolima perspektyva, manau, kad valstybei būtų per didelė našta kaip ir dabar dengti 50 proc. išlaidų, nes tai yra tikrai neįtikimos sąlygos. Tokios paramos jokia Europos valstybė tikrai neteikia”, – sakė J.Juozaitienė.
AM sekretorė mano, kad galbūt nebus mažinamas pats finansavimo procentas, bet bus finansuojamos tik tos priemonės, kurios duos maksimalų šilumos efektą: sienų šiltinimas, nauji langai.
Šiuo metu vidutinės investicijos į vieno namo kompleksinę renovaciją sudaro apie 700 tūkst. litų. Brangiausiai projektas kainuoja Kaune – beveik 725 tūkst. litų, pigiausiai – Panevėžyje – beveik 606 tūkst. litų.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas sako, kad pasenusių pastatų atnaujinimas – pagrindinis kelias siekiant užkirsti didėjančias šildymo išlaidas. Jo teigimu, iki šiol retas gyventojas supranta, kad pasenusio daugiabučio renovacija leidžia ne tik taupyti šilumos energijai skiriamas lėšas, bet ir žymiai padidina būsto vertę. „Net 60 proc. lėšų daugiabučių renovacijai skiria valstybė, todėl namo šiltinimas gali tapti puikia investicija gyventojams, kurių pajamos nedidelės”, – įsitikinęs V.Stasiūnas.
Kompleksinė daugiabučio renovacija leidžia šilumos energijos suvartojimą potencialiai sumažinti iki 50 procentų. Lietuvoje iki šiol visiškai renovuota vos 10 pasenusių gyvenamųjų namų. AM duomenimis, iš dalies renovuotų daugiabučių yra apie 700. Tai sudaro iki 2 proc. visų 45 tūkst. Lietuvoje esančių daugiabučių namų.