Lietuvos kariuomenėje tarnauti sveika. Tokiais žodžiais galima pasitikti kiekvieną jaunuolį, kuriam atėjo laikas vilktis kario uniformą ir kuris dar svarsto, ar verta tai daryti.
Šiemet Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje (Jonavos rajonas) pradėtas šauktinių fizinių ir funkcinių rodiklių tyrimas.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto iniciatyva nutarta ištirti karių fizinės ir bendros sveikatos būklės kitimo rezultatus nuo jų tarnybos pirmųjų dienų iki paskutinių. Anot tyrimui vadovavusios Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėjos docentės Janinos Tutkuvienės, nustatyti rezultatai nustebino pačius tyrėjus.
Savanoriška iniciatyva
J.Tutkuvienė sako, jog daugelyje užsienio valstybių tokie šauktinių kūno fizinės būsenos rodiklių tyrimai yra daromi nuolat. Seniai norėta panašų tyrimą atlikti ir Lietuvos kariuomenėje. Tik dažniausiai atsimušta į vieną ir tą pačią problemą – finansavimo stygių.
Betgi idėją įgyvendinti leido tai, kad atsirado keturi Medicinos fakulteto penkto kurso studentai, sutikę savanoriškai atlikti šį tyrimą. Taigi „penktokai” Giedrius Stankevičius, Evelina Šveikauskaitė, Giedrė Krištopaitytė ir Mantas Kurminas, vadovaujami docentės J.Tutkuvienės, vyko į Mokomąjį pulką Rukloje ir ten dirbo porą savaičių.
Trys etapai
Pasak docentės, longitudinis (tai yra – tęstinis) karių fizinių rodiklių tyrimas išskaidytas į tris etapus. Pirmajame etape pagal labai plačią antropometrinių ir funkcinių rodiklių tyrimo programą buvo tirti šį pavasarį pašaukti ir tik atvykę į Mokomąjį pulką šauktiniai. Antrasis etapas įvyko maždaug po dviejų su puse tų pačių karių tarnybos mėnesių, tai yra, kai jie jau buvo išėję beveik visą pradinį pagrindinį kario parengimo kursą. Trečiasis etapas dar tiktai bus – tyrime dalyvaujantys kariai bus dar kartą ištirti baigiantis jų tarnybos laikui, maždaug kitų metų sausį. Iš viso tyrime dalyvauja 250 šių metų šauktinių. J.Tutkuvienės teigimu, svarbiausias tyrimo tikslas – nustatyti Lietuvos šauktinių fizinės būklės ir funkcinio pajėgumo ypatumus ir kaip šie rodikliai kinta tarnaujant kariuomenėje.
Atskleidžia socialines problemas
Pasak docentės, šiuo metu jau susumavus pirmųjų dviejų etapų rezultatus, prieita prie išvados, kad kariuomenėje taikoma fizinio krūvio programa ypač pagerina vaikinų funkcinius parametrus, labiausiai pagerėja ištvermės rodikliai.
J.Tutkuvienė pasakojo, jog analizuojant pirmojo tyrimo etapo duomenis nori nenori piršosi dvi išvados. Pirmiausia šauktinių bendroji fizinė būklė – tai yra raumenų masė, plaučių gyvybinė talpa, ištvermės ir kiti organizmo fizinės būklės rodikliai gerokai atsiliko, o riebalų kiekis viršijo to paties amžiaus Lietuvos vaikinų rodiklių vidurkius. Tyrėjai neabejoja, jog tai atspindi ir tam tikras socialines mūsų visuomenės problemas. Vadinasi, į kariuomenę vis dėl patenka žemesnio socialinio sluoksnio – skurdžiau gyvenantys, todėl prasčiau besimaitinantys, mažiau dėmesio galintys skirti savo fiziniam aktyvumui ir sportui vaikinai. Tai lyg ir paliudija visiems žinomą tiesą, jog dauguma geriau gyvenančiųjų nuo karinės tarnybos paprasčiausiai sugeba išsisukti.
Rodikliai kur kas pagerėjo
Grįžę į Mokomąjį pulką po pustrečio mėnesio ir vėl ištyrę tų pačių karių fizinius rodiklius, tyrėjai buvo maloniai nustebinti ypač akivaizdžių pokyčių, kokių paprastai nebūna, kai sportuojama laisvalaikiu, kai nėra griežtos dienotvarkės, ir gali patingėti, praleisti treniruotę ir pan. Anot J.Tutkuvienės, prieš kelerius metus laisvalaikio sporto klubuose atliktas tyrimas parodė, kad tris mėnesius sportavusių asmenų fizinė būklė, o ypač funkciniai parametrai pakito labai nedaug.
Susumavus antrojo etapo rezultatus, sako J.Tutkuvienė, akivaizdžiai matyti, jog visų tiriamų karių fiziniai rodikliai teigiama linkme pakito labai ženkliai. Smarkiai pagerėjo funkciniai parametrai, sumažėjo riebalų, o padidėjo raumenų masė, pagerėjo ištvermė, sumažėjo ir stabilizavosi kraujospūdis.
„Per pirmąjį tyrimo etapą mes pastebėjome, jog kai kurių vaikinų netgi buvo nestabilus kraujospūdis. O tų pustrečio mėnesio karinių apmokymų metu viskas stojo į savo vietas. Tai leidžia daryti išvadą, jog kariuomenėje gaunamas fizinis krūvis teigiamai paveikė ir jaunuolių širdies bei kraujagyslių sistemą. Todėl drąsiai galima daryti išvadą, kad karinėje tarnyboje taikoma fizinio krūvio programa vaikinų sveikatai turi neabejotiną teigiamą poveikį”, – sako docentė. Be to, tai rodo, jog mūsų šalies augančios kartos ir jaunuolių fizinis aktyvumas yra visiškai nepakankamas, jog yra sumažėjęs dėmesys fiziniam lavinimui ne tik bendrojo lavinimo, bet ir aukštosiose mokyklose, o sporto klubus gali lankyti tik pasiturinčių šeimų jaunuoliai.
Pasak docentės, laukiama ir trečiojo etapo būsimų rezultatų. Tiesa, čia fizinės būklės pokyčiai, matyt, nebus tokie ženklūs, nes ilgainiui treniruojamas organizmas įpranta prie nuolatinio krūvio ir fizinė būklė stabilizuojasi ir kinta nebe taip sparčiai. Kita vertus, net ir palaikyti sportinę formą būtų teigiamas dalykas, mat nejudant, negaunant tinkamo fizinio krūvio rodikliai vėl sparčiai prastėja.
Vis dėlto docentė apgailestauja, kad iki šiol tokie detalūs šauktinių tyrimai nebuvo daromi. O gaila, nes tai leidžia ne tik stebėti pačių vaikinų sveikatos pokyčius, bet ir ateityje būtų galima palyginti kiekvienos naujosios kartos fizinės būklės ypatumus ir kaitą.
Tampa tvirtais vyrais
Mokomojo pulko vadas pulkininkas Arūnas Dudavičius džiaugiasi, jog medikų atliktas tyrimas patvirtino tai, kad kariuomenėje vaikinai išeina iš tiesų tikrą vyriškumo mokyklą. Pulkininkas apgailestavo pastebįs, jog į tarnybą ateinantys jaunuoliai iš tiesų yra gana prastos fizinės formos. Todėl mokymų pradžioje fizinis parengimas ir krūviai yra netgi specialiai pritaikyti būtent tokiai situacijai. Tačiau jauni vyrukai nepaprastai greitai sustiprėja, dažnas atsisako žalingų įpročių, geras maistas, subalansuotas darbo ir poilsio režimas leidžia pasiekti, kad jau pradinio karinio parengimo metu, kuris Mokomajame pulke trunka tris mėnesius, jaunuoliai tampa tikrais ir tvirtais vyrais, vertais nešioti Lietuvos kario uniformą.
Daugiau dėmesio fiziniam rengimui
Docentė J.Tutkuvienė įsitikinusi, jog tinkamas dėmesys augančios kartos fiziniam aktyvumui turi būti nuo pat mokyklos, taip pat ir vėliau, o stiprinantis ištvermę ir sveikatą fizinis aktyvumas nepakenktų ne tik kiekvienam mūsų šalies vaikinui, bet ir merginai. Šių dalykų dabar ypač trūksta: mažėja fizinio darbo, ištisai sėdima prie kompiuterių, ir tai nori nenori atsiliepia mūsų jaunosios kartos fizinės sveikatos būklei. Todėl reikėtų daugiau dėmesio ir lėšų skirti visų vaikų ir jaunuolių fiziniam parengimui ir sveikai gyvensenai propaguoti.
Labai graziai parasyta tik ar viskas vyko taip 🙂