Vienas pirmųjų Lietuvoje savo namuose įsirengęs šilumos siurblį, tačiau pastaruoju metu naudojantis dujinį šildymą, vilnietis verslininkas tikina, kad ateityje būtinai vėl naudos ekologišką sistemą.
Vilnietis verslininkas Vykintas Kezys neabejoja, kad bet kuris būsto šildymo būdas, jei tik yra kokybiškas, pateisina lūkesčius. Svarbiausia, kad vienokia ar kitokia šildymo sistema namie būtų įrengta pagal atitinkamus reikalavimus, būtų techniškai tvarkinga ir prižiūrima.
Nors V.Kezio verslas nesusijęs su pastatų šildymo technologijomis, vilnietis apie tai, kuo geriau šildyti namus, išmano šiek tiek daugiau negu daugelis. Mat per pastaruosius 10 metų šis verslininkas savo namus šildė keliais skirtingais būdais, kurių kiekvienas, pasak Vykinto, turi savų pranašumų ir trūkumų.
Maždaug 200 kv. metrų dydžio nuosavame name gyvenantis verslininkas buvo vienas pirmųjų, kuris beveik prieš 10 metų savo namuose išdrįso sumontuoti skandinavišką geoterminio šildymo sistemą. Anuomet toks vilniečio pasirinkimas daugeliui atrodė sunkiai suvokiamas, o kai kuriems – net mistinis.
„Mintis savo namuose įsirengti geoterminį šilumos siurblį kilo diskutuojant su architektu. Jis pasiūlė išbandyti šią naujovę, o aš susigundžiau ir sutikau. Šilumos siurblį montavusios įmonės atstovai tada sakė, jog esu pirmasis, kurio namuose įdiegta būtent tokia sistema. Ar iš tiesų buvau pionierius, dabar būtų sunku pasakyti”, – LŽ pasakojo V.Kezys.
Šilumos siurblys – tai įrenginys, kuris pakeičia žemos temperatūros energiją į aukštos temperatūros ir siunčia ją iš vienos vietos į kitą. Panašiu principu veikia ir visų mūsų namuose esantys buitiniai šaldytuvai. Geoterminis šilumos siurblys skirtas ekonomiškai šildyti vandeniui ir ruošti karštam vandeniui buitiniams poreikiams individualiuose gyvenamuosiuose namuose bei visuomeniniuose pastatuose.
Šilumos siurblys veikia, kai lauko oro temperatūra nėra nukritusi žemiau 40 laipsnių šalčio. Esant žemesnei temperatūrai nei 20 laipsnių šalčio, šilumos siurblio efektyvumas mažėja. Reikiamam efektyvumui palaikyti, rekomenduotina naudoti papildomus šilumos šaltinius, pavyzdžiui, elektrinius radiatorius, židinius, krosneles ar kieto kuro katilus.
„Tokį šilumos siurblį naudojau apie šešerius metus. Tiesa, niekada neskaičiavau, ar jo teikiama šiluma kainuoja pigiau, nei kitų sistemų. Man tai buvo daugiau smalsumo reikalas – norėjau savo kailiu išbandyti ekologiško įrenginio pranašumus. Galiu pasakyti, kad naudodamas šilumos siurblį už poros šimtų kvadratinių metrų namo šildymą per mėnesį mokėdavau apie 200 litų”, – patirtimi dalijosi vilnietis verslininkas V.Kezys.
Prieš trejus metus Vykintas nutarė išjungti šilumos siurblį ir namui šildyti ėmė naudoti dujų katilą. Tokį apsisprendimą lėmė tai, kad švedų gamybos siurblys ėmė prasčiau veikti. Verslininkas įsitikinęs, kad sistemos gedimai atsirado po to, kai jo namuose elektros energijos sąnaudos buvo pradėtos skaičiuoti dviem – naktinio ir dieninio – tarifais.
„Nuo tada ir prasidėjo visos bėdos. Siurblys ėmė prastai veikti ir, mano manymu, tapo neekonomiškas naudoti. Nuo to laiko rūsyje sumontavau dujų katilą ir jau trečią žiemą juo šildau savo namus. Ateityje tikrai neatsisakau minties pašalinti šilumos siurblio veikimo trūkumus ir vėl naudoti geoterminį šildymą. Juk tai ne tik įdomus ir netradicinis, bet ir ekologiškas šildymo būdas”, – dėstė pašnekovas.
LŽ teiravosi V.Kezio, kada ir kur geriau naudoti tradicinį šildymą, o kur būtų racionaliau įsirengti šilumos siurblį. Verslininkas atsakė vienareikšmiškai – visi šildymo būdai yra geri, jei tik pati sistema veikia tinkamai.
„Šiuolaikiškas šilumos siurblys, mano nuomone, tinka ten, kur nėra galimybės prisijungti prie miesto šildymo. Ketinantiesiems pradėti naudoti geoterminę sistemą, rekomenduočiau visą įrangą montuoti atskiroje patalpoje ir toliau nuo gyvenamųjų patalpų, mat veikianti įranga skleidžia triukšmą, kuris gali erzinti namiškius”, – patarimais su LŽ skaitytojais dalijosi V.Kezys.