Priklausomybės: kelią gydytis užkerta įskaita

Lietuvoje įrašytų į narkologinės priežiūros įskaitą apie 60 tūkst. gyventojų, tačiau realiai, spėjama, priklausomų nuo alkoholio asmenų skaičius yra daugiau nei dvigubai didesnis. Šie į gydytojus nesikreipia, nes bijo iš sovietinės sistemos paveldėtos įskaitos, teisių apribojimo ir visuomenės pasmerkimo. .

„Narkologinių ligonių įskaita, paveldėta iš sovietinės sistemos, paseno, ji visiškai neatitinka nei laikmečio, nei pacientų, nei specialistų poreikių. Ji labai stigmatizuojanti ir atbaidanti pacientus nuo specializuotų sveikatos priežiūros įstaigų, pažeidžia jų pacientų teises“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis.

Apie būtinybę keisti šią tvarką ir panaikinti įskaitą jis nekart diskutavo su parlamentarais, Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnais, tačiau kol kas – bergždžiai.

Narkologinės priežiūros įstatymas Lietuvoje įsigaliojo 1997 metų kovo 25 dieną.

1998 metų rugsėjį sveikatos apsaugos ministro Mindaugo Stankevičiaus įsakymas Nr. 544 „Dėl narkologinės priežiūros įstatymo poįstatyminių teisės aktų tvirtinimo“ nustatė narkologinių ligonių įskaitos kriterijus ir panaikino galimybę pacientams gydytis anonimiškai. Nuo tol į įskaitą įrašomi visi priklausomybės ligų pacientai „urmu“.

Daugeliui nuo priklausomybės kenčiančių ar tiesiog alkoholio vartojimo problemų turinčių žmonių – rimta kliūtis siekti nuo šių problemų išsivaduoti. Juk įrašytas į įskaitą gali netekti teisės vairuoti automobilį, dirbti tam tikrą atsakingą darbą, įgyti šaunamąjį ginklą.

„Pagal šį įsakymą visi, kurie turi priklausomybę, turi būti stebimi. Vieni, vartojantys alkoholį, turi būti stebimi aktyviai, lankomi. Kitai grupei priklauso tie, kurie vartoja rečiau ir mažiau arba visai nevartoja. Bet išbraukti juos iš įskaitos galima tik po trejų metų visiškos blaivybės“, – informavo Klaipėdos priklausomybės ligų centro (KPLC) vyriausioji gydytoja Svetlana Zamkovaja.

Tarp visuomenės ir asmens interesų

Ar ši tvarka nepažeidžia pacientų teisių? „Mano nuomone, tai filosofinis klausimas. Jei neįtraukiame alkoholiko į įskaitą, galime pažeisti visuomenės teises – jis gautų ginklą, vairuotų, ir niekas nežinotų, kad jis turi tokią problemą. Kita vertus, kaip gydytoja manau, kad tiems, kurie atėjo savo noru, kurie po gydymo nevartoja alkoholio, reikia palikti galimybę nepakliūti į įskaitą. Jei žmogus po gydymo toliau girtuokliauja, grįžta pas mus pakartotinai, daro pažeidimus, – tada kitas reikalas“, – savo nuomonę išsakė KPLC vadovė.

Ar pacientas, esantis įskaitoje, gali dirbti, – paaiškino vadovė, – sprendžia pats gydytojas arba gydytojų konsultacinė komisija. Jei pacientas pagal nustatytus kriterijus negali būti išbrauktas iš įskaitos, jam vis tiek leidžiama dirbti. Siekiant ligonio socialinės adaptacijos įsidarbinti nekliudoma, nebent darbas būtų susijęs su ginklais ar apsauga. Vairuoti, sakė vadovė, leidž-iama net po metų blaivybės.

Įvairiose šalyse, sakė ji, ši alkoholiko atsakomybės problema sprendžiama skirtingai. Pavyzdžiui, Anglijoje, norint gauti šaunamąjį ginklą, reikia turėti dviejų žmonių charakteristiką ir garantiją. Atsakyti už kitą retas kuris nori.

Atbaido pacientus

Egzistuojanti narkologinių pacientų įskaita kai kuriuos pacientus, apsisprendusius ieškoti pagalbos pas medikus, atbaido.

„Kai žmogus ateina pas mus pirmą kartą, perspėjame, kad jis bus įrašytas į įskaitą, kad jei eis komisiją dėl darbo, turėsime apie tai pranešti. Yra tokių, kuriems tai nesvarbu, nes jie nori kabintis į gyvenimą. Bet būna ir tokių, kurie apsisuka ir išeina. Paskui kreipiasi į privačias įstaigas“, – pasakojo S. Zamkovaja.

Net atliekant nemokamus testus vaikams dėl narkotikų, susiduriama su tėvų, nenorinčių, kad jų vaikų pavardė būtų kur nors užfiksuota, pasipriešinimu. Net garantavus anonimiškumą, paaiškinus, jog pavardė įrašoma tik į vidinį registracijos žurnalą.

Ne gydytojo funkcija

„Narkologinių ligonių įskaita daro priklausomybės ligų centrus vos ne policine institucija, nes nuo mūsų priklauso, ar žmogus gaus teisę vairuoti, ar negaus“, – esama tvarka nepatinka ir vaikų psichiatrui Linui Slušniui, porą metų vadovavusiam KPLC.

Pasak psichiatro, nors kontrolė turi būti, šia įskaita mes pažeidžiame pacientų teises, bet nieko neišlošiame.

„Šiandien pilna narkomanų, kurie, apkvaišę nuo narkotikų, vairuoja automobilius ir niekas jų nepagauna, kurie vairuoja girti ir užmušinėja vaikus, kaip atsitiko Skuodo rajone. Ar nuo to, kad tas policininkas nebuvo įskaitoje, kas nors pasikeis?“ – retoriškai klausė L. Slušnys.

Spręsti, ką daryti su žmogum, kuris sulaikomas neblaivus prie vairo ar po kokio įvykio, – ar priversti jį gydytis, ar įtraukti į įskaitą, ar gali jis toliau vairuoti, anot pokalbininko, turėtų ne gydytojas, o teismas.

Negalėjimas pasigydyti anonimiškai daugelį pacientų nukreipia pas privačiai praktikuojančius medikus, kur jie jaučiasi saugūs, nes nėra įtraukiami į įskaitą. Kad apsisaugotų nuo jų teises pažeidžiančios įskaitos, jie sutinka už gydymą brangiai mokėti. Neturtingiesiems belieka būti įrašytiems į įskaitą arba laukti bėdos, po kurios jie vis tiek jon paklius.

L. Slušnio manymu, geriausia Lietuvai pasinaudoti Jungtinės Karalystės patirtimi, kur, pavyzdžiui, ginklo įgijimą kontroliuoja ne narkologinių ligonių įskaita, o visuomenės pasitikėjimas norinčiuoju jį įgyti.

Reikalinga griežta prevencija

Seimo Narkomanijos prevencijos skyriaus pirmininkė Ramunė Visockytė sutinka, kad narkologinės priežiūros sistemą Lietuvoje reikia keisti. Tačiau ligonių įskaita turinti išlikti, tik „ne iki gyvenimo pabaigos“ – atsistojęs ant kojų žmogus turėtų būti iš jos išbraukiamas.

„Anoniminio gydymo nėra ir kitose šalyse, bet, pavyzdžiui, Norvegijoje valstybė skatina darbdavius išgeriančius darbuotojus siųsti gydytis ir apmokėti tą jų gydymą. Išsiunčia, apmoka už gydymą, reabilitaciją ir jam nedingsta darbo vieta, jis sugrįžta dirbti. Darbdaviai yra apskaičiavę, kad jiems pigiau apsieina gydyti gerą specialistą negu paruošti naują, iš gatvės paimtą žmogų, net jei tai trunka ilgiau. Žinau, kad yra darbdavių ir Klaipėdoje, kurie savo gerus darbuotojus siunčia į Švėkšnos ligoninę. Deja, pas mus nėra sistemos“, – sakė parlamentarė.

Jos nuomone, norint įveikti visuotinį girtuokliavimą, „potencialaus pavojingumo“ įmonių darbuotojai turėtų būti kasdien tikrinami alkotesteriu ir net atliekami šlapimo testai dėl narkotikų vartojimo. Ši prevencinė priemonė turėtų paliesti net tokių atsakingų institucijų, kaip Narkotikų kontrolės departamentas, darbuotojus, policininkus bei gydytojus, kurie lengvai prieina prie narkotinių medžiagų.

„Įskaita nereikalinga“

„Kokia yra įskaita sergantiesiems hipertonija, skrandžio opalige ar cukralige? Lietuvos narkologinių ligonių įskaitoje yra apie 60 tūkst., Klaipėdoje – apie 4 tūkst. pacientų. Tačiau realiai priklausomų nuo alkoholio yra mažiausiai dvigubai daugiau. Vadinasi, ši dalis nesikreipia pagalbos (gal tik privačiai), nesigydo, ir jie gauna ginklą, ir vairuoja. Iš visų avarijų apie du trečdalius padaro girti. Vargu ar jie yra narkologinėje įskaitoje. Taigi ką apgauname? Patys save“, – kalbėjo A. Slatvickis.

Jei narkologinių ligonių įskaita išliks, sakė A. Slatvickis, mes ir toliau jiems užkirsime kelią gydytis. Savo įstatymais pasmerkiame šiuos ligonius, o paskui stebimės, kodėl tai daro visuomenė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.