Per visą nepriklausomos Lietuvos gyvavimo laikotarpį – nei tarpukariu, nei per pastaruosius 17 metų – nebuvo sukurtas nė vienas istorinis vaidybinis pilnametražis filmas. Ir artimiausiu metu teks tenkintis Holivudo ar Rusijos režisierių produkcija, mat mūsų šalis vilkina nacionalinio istorinio filmo kūrimą.
Pasak vieno Kino tarybos narių, Kultūros ministerijos sekretoriaus Juozo Širvinsko, pagrindinė kliūtis, stabdanti šio sumanymo įgyvendinimą, – pinigų stygius. „Puikiai žinote, kad istorinis filmas – labai brangus projektas. Jam 2-3 mln. litų tikrai neužtektų, o daugiau pinigų neturime. Be to, dar galutinai nenuspręsta, kokį filmą statysime – apie Margirį ar apie Žalgirio kautynes”, – dalijosi abejonėmis J.Širvinskas. Anot jo, pirmas pastatymas kainuotų 8-9 mln. litų, antras – per 17 mln. litų.
„Akivaizdu, kad tokiam projektui įgyvendinti reikės ieškoti partnerių, – svarstė J.Širvinskas. – Kuriant filmą apie Žalgirio mūšį galėtų dalyvauti Lenkijos, Baltarusijos, o gal net ir Vokietijos kino kompanijos.”
Kaimynai nesnaudžia
Išskyrus dar 1972-aisiais susuktą „Herkų Mantą” (režisierius Marijonas Giedrys), pasigirti neturime kuo. Tuometinėje Sovietų Sąjungoje šį filmą pamatė 16,5 mln. žiūrovų. Tačiau mūsų protėviams, kurie kadaise sugebėjo sukurti didžiausią valstybę Europoje, prisiminti to nepakanka. Juk toje juostoje vaizduojamos ne lietuvių, o prūsų kovos dėl išlikimo.
Šiuo metu Kino taryba patvirtino du projektus, pagal kuriuos per dvejus metus turi būti sukurti vaidybiniai filmai: Pilėnų gynėjų tragedijai skirtas „Margiris” ir Žalgirio mūšį turintis priminti „Broliai veikė Europą”. Žinant, kad nuo 2003-iųjų, kai buvo priimtas sprendimas kurti istorinę juostą, iki šios dienos parašyti tik scenarijai, tų sumanymų sėkmė labai abejotina. Todėl tikėtina, jog ir po dvejų metų istorinio filmo dar neturėsime.
Tuo metu rytiniai kaimynai nacionalinio orumo jausmus gaivina „kepdami” vieną istorinį filmą po kito. Naujausia Rusijoje sukurta istorinė juosta, plačiai reklamuojama ir per Lietuvos komercines televizijas, – „1612. Sąmyšio kronika” (režisierius Vladimiras Chotinenka), mums turėtų kelti dvejopus jausmus. Pirmiausia tai turėtų būti puikus kostiuminis filmas, garantuojantis kvapą gniaužančius nuotykius, įspūdingas kovų scenas ir jaudinančią meilės istoriją. Vien deklaruojamas jo biudžetas – 12 mln. JAV dolerių (per 60 mln. litų) – daug ką pasako. Ir retas kuris iš mūsų galės abejingai stebėti šioje juostoje vaizduojamus „blogiukus” – lietuvius ir lenkus.
Kino kritikas Skirmantas Valiulis, LŽ komentuodamas filmo sukūrimo aplinkybes, įžvelgė panašumų su Josifo Stalino laikų Rusija. „Juk 1939 metais, kai buvo pasirašytas Antrojo pasaulinio karo pradžią paspartinęs ir Lenkijos pralaimėjimą nulėmęs Molotovo ir Ribbentropo paktas, buvo pastatytas vaidybinis filmas „Mininas ir Požarskis” (režisierius Vsevolodas Pudovkinas). Šioje juostoje, 1941-aisiais apdovanotoje J.Stalino premija, vaizduojamas tas pats istorinis faktas, kai rusams pavyko nugalėti Kremliuje įsitvirtinusią lietuvių ir lenkų įgulą. Jokiu būdu netapatinu prezidento Vladimiro Putino su J.Stalinu, tačiau šiokių tokių paralelių įžvelgti galima”, – kalbėjo S.Valiulis.
Šiandien Rusija dėl palankios konjunktūros dujų ir naftos rinkose yra ekonomiškai sustiprėjusi. Tai leidžia šalies vadovams daugiau lėšų skirti nacionaliniam pasididžiavimui ugdyti.
Skirtas propagandai
Rusų filmų kūrėjai, lyg prisiminę leninizmo klasikų tezę, kad kinas – galingiausias propagandinis ginklas, tebedirba pagal valstybės užsakymą. Prieš porą metų lapkričio 4-ąją paskelbus nacionaline švente, prisiminta, jog 1612 metais tądien iš Kremliaus išvyti lenkai ir lietuviai. Iš karto buvo duotas nurodymas sukurti apie tai vaidybinę juostą. Šiandien šis filmas jau keliauja į ekranus. „1612” – istorinė drama, pasakojanti apie laikus, kai buvo nutrauktos šalį niokojusios vidinės ir išorinės kovos, prasidėjo nauja Rusijos istorijos epocha.
„Nuo tos dienos ėmė nesisekti ir lenkams, ir švedams. Jiems teko sudaryti taiką su Maskva, – lapkričio 4-osios proga rašė partijos „Vieningoji Rusija” spaudos tarnyba. – Nors praradome Smolenską, išėjimą į Baltijos jūrą, nors šalis gulėjo griuvėsiuose, pagaliau buvo pasiektas visuotinis susitaikymas ir darna, atėjo galas baisiam ir brolžudiškam pilietiniam karui. Vos po šimto metų Petras Didysis sugebėjo sukurti imperiją, kuri netrukus ne tik susigrąžino tai, ką buvo praradusi, bet ir atsikovojo Suomiją bei nutraukė pačios Žečpospolitos egzistavimą. Valdant Jekaterinai Didžiajai ne lenkų kariuomenė stovėjo Maskvoje, o rusų įgula Varšuvoje.”
Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795-aisiais, taip pat būtent lapkričio 4-ąją, feldmaršalas Aleksandras Suvorovas, užėmęs rytinį Varšuvos priemiestį Pragą, įsakė jį sudeginti. Taip šis karvedys atkeršijo lenkams už tai, kad šie 1610-1612 metais buvo užėmę Maskvą.
Tauta tikrai nesupras
Rusai savo filmą sukūrė per dvejus metus, o lietuviai iki šiol tebetrypčioja vietoje. „Artėja Žalgirio mūšio jubiliejus – jį minėsime 2010 metais. Jei ir šia proga neturėsime kino filmo, tauta mūsų nesupras”, – pabrėžė S.Valiulis. Jis prisiminė, kad bandymų kino juostoje įamžinti Lietuvos praeitį būta nemažai, tačiau visi baigdavosi tik scenarijaus sukūrimu.
Neseniai miręs vienas garsiausių lietuvių kinematografininkų Stasys Vainalavičius dar prieš Antrąjį pasaulinį karą svajojo su bendražygiais sukurti vaidybinį filmą apie Žalgirio mūšį. Filantropų tais laikais beveik nebuvo, tad S.Vainalavičius su kolegomis nutarė įsteigti akcinę bendrovę. Po didelių vargų 1938 metais buvo įkurtas „Lietuvos filmas”, turėjęs 51 proc. valstybinio kapitalo. Bendrovės gamybos viršininku tapo pats S.Vainalavičius. Vokietijoje buvo užsakyta moderni filmavimo aparatūra. Tačiau visas svajones ir darbus nutraukė sovietų okupacija.
S.Valiulis prisiminė, kad iškart po nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais buvo paskelbtas konkursas kino filmui apie Vytautą Didįjį statyti. „Tačiau tuomet nepasiūlyta net tinkamo scenarijaus”, – pažymėjo kino kritikas. Vienintelis kino ekranus pasiekęs filmas, kuriame vaizduojama baltų praeitis, – jau minėtas „Herkus Mantas”.
Trupiniai kinui
Nors visi ankstesni vyriausybių vadovai mėgdavo pabrėžti jų nuopelnus šalies ekonomikai, kino menui valstybė neskyrė deramo dėmesio. Kultūros ministerija nacionalinei kino kultūrai per metus atseikėdavo apie 8 mln. litų.
Tačiau viltis pamatyti lietuvišką istorinę juostą nušvito Lietuvai rengiantis paminėti savo vardo tūkstantmetį. Jubiliejaus programoje numatyta sukurti ir istorinį lietuvišką kino filmą. Konkursui buvo pateikti dešimties režisierių filmų projektai. Geriausiai įvertinti Šarūno Barto projektas „Margiris” ir Raimondo Banionio „Broliai veikė Europą”.
„Š.Barto filmo „Margiris” scenarijus labai šiuolaikiškas. Vaizduojama ne tik Pilėnų gynyba, bet ir šiuolaikinio pasaulio garbės gynimas. „Margiryje” keliamos universalesnės idėjos, todėl jis galėtų būti įdomus ne tik Lietuvos žiūrovams”, – teigė S.Valiulis.
R.Banionio projekto „Broliai veikė Europą” pagrindinis akcentas – 1410 metais vykęs Žalgirio mūšis. „Tai filmas apie pusbrolių Jogailos ir Vytauto santykių raidą, kurių centre – Žalgirio mūšis. Šiame kūrinyje karalius Jogaila joks piktadarys”, – kalbėjo kino kritikas.
Pasak jo, filmo scenarijaus, kuris be ilgų diskusijų būtų priimtas komisijos, neatsirado. „Teko balsuoti už tuos, kuriuos dar galima išplėtoti. Tokio scenarijaus, kuriam tik klok pinigus ant stalo ir kurk, nebuvo”, – sakė S.Valiulis.
Spėsime iki jubiliejaus?
Maždaug prieš mėnesį Kino taryba prie Kultūros ministerijos rekomendavo Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirto istorinio ilgo metražo filmo konkurso nugalėtoju skelbti režisieriaus Š.Barto projektą „Margiris”. Tačiau Gediminas Ilgūnas, Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos vadovas, abejoja, ar per dvejus metus pavyks tą filmą sukurti: „Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo programa patvirtinta 2003 metais, bet iki šiol nieko konkretaus dar nepadaryta. Nežinau, ką jie sau galvoja.”
Kultūros ministerijos sekretorius J.Širvinskas svarstė, kad būtų linkstama prie Margirio tragedijos ekranizacijos, tačiau po metų teks švęsti Žalgirio mūšio jubiliejų: „O dviejų filmų per dvejus metus tikrai nesukursime. Todėl ir dvejojama.”
Pats režisierius Š.Bartas šiuo metu stato filmą ir bendrauti su žiniasklaida neturi laiko. Jo atstovė Jurga Dikčiuvienė LŽ patvirtino, kad nei ji, nei pats režisierius nežino, kuriam projektui bus teikiama pirmenybė.
Kunigaikščio Margirio ir didvyriška Pilėnų gynimo istorija sulaukė didelio istorikų ir rašytojų dėmesio, tapo ne vieno meno kūrinio ir mokslinio tyrimo tema.