Iki spalio 1 d. Lietuvoje atkurtos nuosavybės teisės į 96,13 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto

Lietuvoje nuo žemės reformos pradžios iki 2007 m. spalio 1 d. atkurtos nuosavybės teisės į 96,13 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto, tai yra 705,5 tūkst. piliečių atgavo 3,85 mln. hektarų žemės.

Iš viso buvo pateikta 718 tūkst. piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į 3,99 mln. hektarų žemės kaimo vietovėje.

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sekretoriaus Kazio Sivickio, daugiausiai grąžinta žemės ir atkurta piliečiams nuosavybės teisių į turėtą žemę Marijampolės apskrities kaimo vietovėse – 99,5 proc. prašymuose nurodyto ploto, Panevėžio apskrityje – į 99,1 proc., Šiaulių ir Telšių apskričių rajonuose – daugiau kaip į 98 proc., Kauno, Klaipėdos ir Tauragės apskričių rajonuose – daugiau kaip į 97 proc. prašymuose nurodyto ploto. Piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo darbai per šių metų tris ketvirčius sparčiausiai vyko Utenos, Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse.

Didžiausias žemės grąžinimo atsilikimas yra Vilniaus ir Utenos apskrityse. Vilniaus apskrityje nuosavybės teisės atkurtos į 86,33 proc. (Vilniaus rajone – į 66,44 proc., Trakų rajone – į 81,95 proc. ir Šalčininkų rajone – į 87,16 proc.), Utenos apskrityje – į 91,76 proc. (Visagino savivaldybėje – į 66,35 proc., Ignalinos rajone – į 82 proc., Molėtų rajone – į 90,87 proc.) piliečių prašymuose nurodyto ploto.

Iš viso kaimo gyvenamosiose vietovėse iki šių metų spalio 1 dienos nuosavybės teisės dar neatkurtos į 155 tūkst. hektarų žemės ar miško 48,3 tūkst. piliečių.

Pagal apskričių viršininkų administracijų pateiktą informaciją iš viso šalyje lieka per 500 tūkst. hektarų laisvos valstybinės žemės kaimo vietovėje, o įvertinus visus žemėtvarkos skyriuose turimus prašymus grąžinti žemę (pagal pateiktas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai) – apie 380 tūkst. hektarų žemės.

Todėl, Žemės ūkio ministerijos nuomone, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimas turėtų būti tęsiamas, atsižvelgiant į kiekvienos apskrities, rajono ar konkrečios seniūnijos teritorijoje esantį nuosavybės teisių atkūrimo lygį.

Deja, ŽŪM sekretoriaus K. Sivickio teigimu, apskričių viršininkų administracijos, kur mažiausiai atkurta nuosavybės teisių, padarė ne viską, kad įvykdytų ir savo prisiimtus įsipareigojimus.

Pavyzdžiui, kai kurių rajonų (ypač Vilniaus) kadastrų vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymų rengimas tęsiasi net 4-6 metus, vis atidėliojant projektų parengimo ir patvirtinimo datas, taip klaidinat ir keliant pagrįstą pretendentų nepasitenkinimą bei pasipiktinimą visų žemėtvarkos grandžių specialistų darbu.

Nemaža dalis rajonų žemėtvarkos skyrių, gavę iš kadastro vietovių projektų autorių parengtas bylas, neužtikrina savalaikio reikalingų dokumentų parengimo ir apskrities viršininkui sprendimo projekto pateikimo, todėl nemažai daliai piliečių nepateisinamai ilgai užsitęsia sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas.