Labai gaila, kad videofilmas „Nerijus”, skirtas ypatingo talento baleto solistui Nerijui Juškai, šiandien pasiekusiam meistriškumo aukštumų, labiau primena reklaminį darbą nei kino portretą.
„Skalvijos” kino teatre pirmadienį įvyko naujo dokumentinio filmo „Nerijus” premjera. Scenarijaus autorius ir režisierius Vytenis Pauliukaitis kartu su scenarijaus bendraautore Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto trupės meno vadove Tatjana Sedunova siekė didelio ir kilnaus tikslo: sukurti filmą apie baleto primarijų Nerijų Jušką. Net metus kurtas beveik valandos trukmės darbas pristatomas kaip filmas portretas. Deja, neabejotinai geriausio šių dienų šalies baleto šokėjo asmenybė neatskleista. Tarsi liko pasislėpusi už kaukės, šmėkštelėjusios filmo pradžioje, kūrinio pavadinimo fone.
Vaizdai džiugina. Ir nuvilia
Pirmieji filmo kadrai, kai N.Juška keliaudamas Stiklių gatve, daro įspūdingus šuolius bei sukinius – prašyte prašosi į lietuvių kino aukso fondą. Įspūdinga šokėjo, kartu ir filmo (pagrindinis operatorius Feliksas Abrukauskas) vizitinė kortelė! Įsidėmėtini ir kadrai filmo pabaigoje. Kai po spektaklio „Graikas Zorba” N.Juška skriste įskrenda į sceną, dėkoja ovacijas sukėlusiems žiūrovams, džiaugiasi puokšte. Net nustembi, kaip viskas tikra, gražu ir, regis, paprasta.
Filme – ištraukos iš bene dvylikos LNOBT repertuaro spektaklių, kuriuose pagrindinius vaidmenis kuria N.Juška. Ne šoka, o būtent kuria, atskleisdamas ir savo aktorinius gebėjimus. Apie šį, išskirtinį šokėjo talentą, kalba garsioji primabalerina Maja Pliseckaja.
Juo, matyt, nutarė pasinaudoti ir filmo kūrėjai. Deja, vaidyba ar kadrai „iš gyvenimo”, ypač kai herojui tenka vairuoti prabangią mašiną ar motociklą (o vėjas žaviai kedena plaukus) – kiek sentimentaliai ir sunkiai motyvuojami. Kaip ir berniukas, vaidinantis… N.Jušką vaikystėje. Neprimatantys ar titrų neskaitantys žiūrovai jau patikėjo (sprendžiant iš kalbų po premjeros), kad nespalvoti neva dokumentiniai kadrai yra kuo tikriausia autentika. Keista, kad subtiliu skoniu garsėjantys filmo autoriai į savo filmą „įsileido” pretenzingų, jau filmų štampais tapusių epizodų. Kad ir tokių, pavyzdžiui, kai svajingai žvelgiančio baltapūkio berniuko portretas rodomas kartu (kitaip tariant „uždedamas”) ant tikro N.Juškos šokio įrašo.
Beje, ko artistas trenkėsi į tą pievą, kur ant žirgo joja mergina, vardu ir pavarde paminėta net filmo titruose?
Vargas ausims
Kai toje pievoje dideliu planu rodomos žirgo kojos, kažkodėl kyla asociacija su Sydney Pollacko filmu „Nuvarytus arklius nušauna, tiesa?”. Atrodo, jau bus kalbama apie nelengvą šokėjo darbą, trumpą scenos šlovę. N.Juška, trylika metų šokantis LNOBT, gali daug ką pasakyti. Deja deja. Šokėjas ištaria vos kelias gražiai apmąstytas frazes. Kad teatras, scena – jo pirmieji namai, o taip pat darbas, poilsis, hobis, skausmas (dar kažkas). „Čia – gyvenimo tikslas, čia – gyvenimas”, – sako žaviai besišypsantis šokėjas.
Ką apie šokėją sako kiti? Tik liaupsina, kalbėdami bendromis frazėmis. T.Sedunova, jau minėta M.Pliseckaja, garsusis baleto artistas, dabar režisierius Vladimiras Vasiljevas. Netikėti baleto pedagogo Danieliaus Kiršio žodžiai, kai jis pasako, jog N.Juška atsisakė baleto mokyklos diplomo – savo noru pasiprašė kartoti kursą. D.Kiršys tikriausiai daugiau dalykų prisimintų. Tačiau, užuot jį kalbinę, filmo kūrėjai kažkodėl vis rodo pirmąją N.Juškos mokytoją, berniuką Telšiuose mokiusią iki trečios klasės. Ar moteris, daugiau nė nesutikusi savo mokinio, galėjo pasakyti ką nors daugiau, nei tai, jog jis buvo mažiukas, judrus, simpatiškas?
Dar keistesni aktorės Violetos Podolskaitės skaitomi tekstai, jų pateikimas. Iškilmingai patetiškas tribūno tonas primena, atleiskit, žurnalo „Tarybų Lietuva” siužetus, kuriuose aistringai apdainuojami darbo žmonių laimėjimai, skirti kokiai nors „didžiajai” progai.
O štai šokėjo mama Janina Juškienė kalbėjo nuoširdžiai. Prisiminė, kaip sūnų, dar baleto mokyklos pradinuką, pirmąkart pamatė teatro scenoje. Šokio neatsimena, nes visą laiką verkė. Raudojo tikriausiai žiūrėdama ir šį filmą, kuris sutapo su 31-uoju šokėjo gimtadieniu.
Per premjerą kalbėta, jog „Nerijus” bus rodomas per televiziją, galvojama apie kompaktinį filmo įrašą, kurį galėsime įsigyti. Nusipirkčiau ir aš. Nes viliuosi, jog videofilmo kūrėjai dar ras galimybių kiek aptvarkyti kai kuriuos itin trikdančius dalykus. Tada ir sveikinimai videofilmo autoriams, po 21 metų pertraukos (T.Sedunova ir V.Pauliukaitis televizijoje rengė laidas apie baletą) sukūrusiems pirmą dokumentinę juostą apie baleto artistą, bus tikresni.