Gydytojai akušeriai-ginekologai kaip pirmąją gyvenime kontraceptinę priemonę dažniau nei kitas rekomenduoja kontraceptinį pleistrą. Tai parodė Lietuvos privačių akušerių ginekologų draugijos ir tyrimų bendrovės „TNS-Gallup” atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo gydytojai akušeriai-ginekologai iš visos Lietuvos. Apklausoje dalyvavę medikai tvirtino šią naujos kartos kontracepcijos priemonę jaunoms moterims rekomenduojantys dėl patikimumo, patogumo naudoti ir retai pasitaikančių pašalinių reiškinių – pvz., nežymaus kraujavimo tarp mėnesinių ar krūtų skausmo.
Pasak apklausoje dalyvavusių gydytojų akušerių-ginekologų, 43 proc. atvejų kontraceptinis pleistras skiriamas dėl patogumo naudoti. Iš jų apklaustų pacienčių pamirštančių laiku pakeisti kontraceptinį pleistrą nepasitaikė, o kitų rūšių kontraceptines priemones laiku prisiminti sunkiau, pavyzdžiui, kontraceptines tabletes pamiršta 11 proc. moterų. Dėl pasitaikančio kraujavimo tarp mėnesinių spiralės atsisako 23 proc. moterų. Kontraceptinių tablečių ir pleistro šiuo požiūriu atsisakoma gerokai rečiau – šią priežastį paminėjo tik 5 proc. jį vartojusių apklaustųjų.
„Kontraceptinis pleistras jaunoms moteris tinka todėl, kad suderina net keletą šiame amžiaus tarpsnyje svarbių savybių. Pirma, kasdien tuo pačiu metu tabletę pamirštančioms išgerti moterims daug patogiau ir ramiau yra matyti kontraceptinį pleistrą ant savo kūno bei žinoti, kad apsauga veikia. Antra, dėl specialiai subalansuotos hormonų sudėties pleistras ne tik patikimai saugo nuo nepageidaujamo nėštumo, bet ir mažina PMS simptomus, o nežymaus kraujavimo tikimybė tarp mėnesinių yra nedidelė. Be to, kadangi kontraceptinės medžiagos įsisavinamos per odą, gali būti mažiau apkraunamos kepenys”, – sakė ginekologas med. dr. Vytautas Klimas.
Pasak specialisto, pleistrą vartojančios moterys palankiai vertina tai, kad pradėjus vartoti šią kontraceptinę priemonę, organizmas ją neretai toleruoja geriau, negu naujas tabletes. Priešingai nei vartojant pastarąsias, dėl kontraceptinio pleistro moterų kraujyje visą savaitę išlaikomas tolygus hormonų kiekis kraujyje, todėl organizmas geriau priima šią kontraceptinę priemonę. 3 proc. apklaustųjų kontraceptinį pleistrą kita kontracepcijos priemone pakeitė motyvuodamos nepageidaujamais svorio pokyčiais. Tą pačią priežastį, kodėl buvo atsisakyta kontraceptinių tablečių, nurodė dukart daugiau apklausos dalyvių.
Išanalizavus tyrimo duomenis pastebėta, kad dėl minėtųjų pleistro savybių per keletą pastarųjų metų jį pradėjo rinktis vis jaunesnės moterys. Jei prieš dvejus metus vidutinis kontraceptinį pleistrą naudojančių moterų amžius buvo apie 29 metų, dabar jis siekia maždaug 26 metus. Gydytojai taip pat tvirtino pastebėję, kad besirinkdamos kontraceptinę priemonę moterys pirmenybę dažniau teikia kokybei, ne kainai, kaip neretai pasitaikydavo prieš 5-10 metų.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad nemažai moterų kontraceptines priemones keičia per dažnai, nelaukdamos kol baigsis vadinamasis adaptacijos laikotarpis. Med. dr. V. Klimo teigimu, per maždaug tris pirmuosius kontraceptikų naudojimo mėnesius moters organizmas tik adaptuojasi prie pasirinktos kontracepcijos priemonės. Tik prabėgus šiam laikotarpiui galima iš esmės įvertinti priemonės tinkamumą.
„Apskritai tyrimas parodė, jog kontracepcijos klausimais moterys vis dar per mažai konsultuojasi su gydytojais. Jų sprendimams pernelyg didelės įtakos turi draugių ar bendradarbių nuomonė. Noriu pabrėžti, jog kiekvienos moters organizmo reakcija į tam tikrą kontraceptiką bus skirtinga, todėl tai įvertinti galima tik drauge su specialistu.”, – sakė med. dr. V. Klimas.