Darbo jėgos trūkumas verčia įmones atsigręžti į riboto darbingumo asmenis. Pastebimas ir pačių negalią turinčių žmonių aktyvumas įsilieti į darbo rinką.
Nors Lietuvos darbo rinkoje darbo jėgos perteklių pakeitė darbo jėgos trūkumas, išlieka problemiškas ekonomiškai neaktyvių, riboto darbingumo asmenų įtraukimas į darbo rinką. Tai teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Darbo rinkos skyriaus vedėjas Albertas Šlekys.
„Tokio kaip šiemet socialinių įmonių steigimosi tempo dar nebuvo, – teigė jis. – Juntamas ir didėjantis neįgaliųjų noras integruotis į atvirą darbo rinką.” Pasak pašnekovo, Užimtumo rėmimo įstatyme numatytos šiuolaikinės aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, sudarančios galimybes kurti daugiau ir geresnių darbo vietų.
„Neatsitiktinai darbdaviai atsisuko ir į neįgaliųjų integravimo į darbo rinką problemų sprendimą. Jie pamatė šį darbo jėgos potencialą. Teritorinės darbo biržos kartu su socialiniais partneriais rengia neįgaliųjų užimtumo skatinimo programas. Iš tokių programų galima paminėti neįgaliųjų įdarbinimo socialinėse įmonėse rėmimą, neįgaliųjų integravimo į atvirą darbo rinką plėtrą, teritorinį neįgaliųjų užimtumo rėmimą”, – pasakojo A.Šlekšnys.
Faktai
Didėjantį neįgaliųjų aktyvumą bei įmonių susidomėjimą neįgaliaisiais patvirtina SADM pateikti faktai.
Per 2006 metus į teritorines darbo biržas ieškodami darbo kreipėsi apie 10 tūkst. asmenų, turinčių negalią. Toks pat jų skaičius užfiksuotas jau per pirmuosius tris šių metų ketvirčius.
2007 metais naujai įsteigtų socialinių įmonių skaičius padidėjo 20 proc. ir tai lėmė neįgalių asmenų, dirbančių socialinėse įmonėse, skaičiaus didėjimą.
Šalyje veikia 59 socialinės įmonės, iš kurių – 37 neįgaliųjų socialinės įmonės. Minėtose įmonėse dirba 2439 darbuotojai, iš jų 1467 – tikslinėms grupėms priklausantys asmenys.
Šiais metais socialinės įmonės statusas suteiktas 18 įmonių.
Socialinės įmonės skirstomos į socialines (kai dirba ne mažiau kaip 40 proc. neįgaliųjų) ir neįgaliųjų socialines įmones (kai dirba ne mažiau kaip 50 proc. neįgaliųjų). Atitinkamai šioms įmonėms numatyta skirtinga parama.
Aktyviau ieško darbo
„Per devynis šių metų mėnesius į atvirą darbo rinką įtraukta arti 5000 neįgaliųjų. Prognozuojama, kad 2008 metais šis skaičius turėtų būti dvigubai didesnis”, – tikino A.Šlekys. Jis pasakojo, kad patys neįgalieji tampa aktyvesni. „Šiais metais 348 neįgalieji pradėjo savo veiklą turėdami verslo liudijimus. Dar 16 neįgalių asmenų, kuriems nustatytas iki 40 proc. darbingumo lygis, buvo suteikta finansinė parama”, – pasakojo SADM Darbo rinkos skyriaus vedėjas.
Kaip teigia A.Šlekys, bet kuri įmonė gali gauti paramą įdarbindama neįgalų asmenį, steigdama naujas darbo vietas, ar pritaikydama darbo vietas prie bedarbio negalios – darbdaviams už tai mokamos subsidijos. Be to, valstybė darbdaviui moka neįgaliesiems sumokėto darbo užmokesčio subsidijas pagal nustatys tarifus ir net kompensuoja sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas. „Taip siekiama darbo rinkoje sudaryti specialias sąlygas išlikti neįgaliesiems, kuriems nustatytas žemas darbingumo lygis”, – pasakojo SADM specialistas. Pasak jo, valstybė teikia paramą ir neįgaliesiems, steigiantiems savo verslą, ir socialinėms įmonėms.
Rajonuose – ne alternatyva
UAB „Jovaigė” gamybos direktorius Jonas Balčius pripažino, kad dauguma įmonių renkasi neįgalius darbuotojus tiek dėl darbo jėgos trūkumo, tiek dėl socialinės įmonės statuso, užtikrinančio lengvatas įmonėms. „Mūsų darbas – daržovių perdirbimas – nereikalauja ypatingo našumo. Neįgalūs darbuotojai valo burokėlius, krienus, atlieka kitus darbus. O įmonei taikomos lengvatos taip pat aktualios”, – pasakojo J.Balčius. Jo teigimu, beveik pusė įmonės darbuotojų šiuo metu – neįgalieji. Jų čia dirba apie 24. Kaip teigė J.Balčius, neįgalių darbuotojų pasirinkimas rajonuose nedidelis, todėl papildoma darbo jėga gamybos vadovas jų nelaikytų.
„Kaimuose žmonės turi ūkį, invalidumo pašalpą gauna, tad nelabai į darbą prisišauksi. Miestuose ši potencialių darbuotojų grupė gal ir lieka neišnaudota”, – tvirtino įmonės gamybos direktorius.
PVM lengvatos – geriau
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidento Jono Guzavičiaus teigimu, prieš keletą metų įsigaliojęs Socialinių įmonių įstatymas yra neefektyvus, geresnių rezultatų neva pasiekta, kai buvo taikomos PVM lengvatos.
„Pagal dabartinį įstatymą lengvatos taikomos, jei juridinis asmuo turi socialinės įmonės statusą. Neįgalieji turi burtis, kurti įmonę ir tada valstybė atleidžia nuo mokesčių”, – sakė J.Guzavičius. Jo teigimu, socialinės įmonės įstatymas neveikia. „Socialinių įmonių yra labai mažai ir neįgaliųjų dirba labai mažai”, – nurodė LPK viceprezidentas.
„LPK buvo labiau patenkinti ankstesne tvarka, kai atsižvelgiant į darbuotojų skaičių įmonei, įdarbinusiai neįgaliuosius, buvo taikomos PVM lengvatos. Tuomet buvo ir daugiau įmonių, kuriose dirbo neįgalieji. Ir buvo triguba nauda: neįgalusis gauna tokį pat atlyginimą kaip ir sveikas žmogus, o įmonė moka mažiau mokesčių. Ir valstybei naudinga, nes nereikia mokėti socialinių pašalpų”, – tvirtino J.Guzavičius.
Jis mano, kad nustojus taikyti lengvatas įprastoms įmonėms neįgalieji dirba mažiau, kartu gauna mažesnį atlyginimą. J.Guzavičius pripažįsta, kad tam tikri piktnaudžiavimo atvejai panašiomis lengvatomis galimi. „Reikėjo iš anksto uždaryti visas landas, kad tuo negalima būtų piktnaudžiauti”, – lengvatų spragas komentavo pašnekovas.
Jo teigimu, paprastoje įmonėje neįgaliajam darbų atsirastų daugiau nei socialinėje įmonėje. „Socialinė įmonė užsiima tik tam tikros rūšies veikla”, – tikino pašnekovas.
*Projektą „LabAS”, kurio partneris „Lietuvos žinios”, finansiškai remia Europos Komisijos programa kovai su socialine atskirtimi. Europos Komisija už informacijos turinį neatsako.