Niekas nesiginčys, kad kultūra Europos gyvenime visada vaidino svarbų vaidmenį. Trys šimtai iš septynių šimtų UNESCO paveldo sąrašo kultūros objektų yra Europos Sąjungoje. Tačiau kultūra – tai ne tik paveldas, bet ir šiandien ją kuriantys žmonės. Tie asmenys pirmą kartą buvo suskaičiuoti. Europos Bendrijų statistikos biuras atliko tyrimą ir nustatė, kad 2005 metais Europos Sąjungoje kultūros srityje dirbo 5 mln. europiečių, arba 2,4 proc. visų dirbančių žmonių.
Tyrimas parodė, jog šios srities darbuotojų nuošimtis įvairiose valstybėse gana stipriai varijuoja. Pavyzdžiui, Rumunijoje kultūrininkai sudaro tik apie 1,1 proc. visų dirbančių gyventojų, o Olandijoje – 3,8 procento. Taip pat paaiškėjo, kad kultūros darbuotojai dažniausiai yra baigę aukštąjį mokslą. To nefiksuota kitose ekonomikos srityse – ten aukštuoju išsilavinimu gali pasigirti tik ketvirtis dirbančių žmonių. Daugiausiai išsilavinusių kultūrininkų yra Estijoje (64 proc.) ir Belgijoje (63 proc.), mažiausiai – Maltoje (27 proc.) ir Portugalijoje (28 proc.).
Pastebėta, jog kai kuriose ES šalyse daug kultūros darbuotojų turi laikinus darbus. Ispanijoje tokių yra 30 proc., Slovėnijoje – 27 procentus. Tuo metu Bulgarijoje, Airijoje ir Rumunijoje laikinus darbus dirba tik po 3 proc. kultūrininkų. Daugelis ES kultūros darbuotojų patys yra darbdaviai arba dirba individualiai. Santykinai tokių žmonių kultūros srityje esama daugiau nei kitose ekonomikos šakose. Išimtis tik Lietuva, Malta ir Slovėnija.
Lietuva pagal kultūros darbuotojų nuošimtį patenka tarp vidutiniokių. Pas mus kultūros srityje dirba 2,5 proc. visų ekonomiškai aktyvių gyventojų. Didžiausias tokių darbuotojų nuošimtis užfiksuotas Švedijoje (3,5 proc.). Užtat mes galime pasigirti kultūrininkų išsilavinimu. Aukštąjį mokslą yra baigę net 61,1 proc. kultūros srityje dirbančių lietuvių. Čia mus lenkia tik Belgija (62,5 proc.) ir Estija (64 proc.). Vienoje pozicijoje Lietuvai vis dėlto tenka ir paskutinė vieta tarp dvidešimt septynių ES valstybių – mūsų šalyje tik 3,5 proc. kultūros darbuotojų yra patys darbdaviai arba dirba individualiai. Daugiausia savarankiškų kultūros žmonių esama Italijoje – net 53,4 procento.
Itin svarbus pasirodė leidybos sektorius. ES valstybėse veikia 55 tūkst. leidybos įmonių, jose dirba 750 tūkst. žmonių.
Ne mažiau svarbi sritis – antikvarinių daiktų prekyba. 2006-aisiais ES šalys eksportavo vertingų senienų už beveik 5 mlrd. eurų, o importavo – už tris milijardus. Svarbiausia eksportuotoja buvo Jungtinė Karalystė. Jos antikvarinių daiktų eksportas sudarė daugiau kaip 3 mlrd. eurų. Lietuva tenkinosi tik 400 tūkst. eurų ir šioje srityje užėmė paskutinę vietą ES.
Nemažai europiečių mokosi įvairių specialybių, susijusių su kultūra. Daugiausia tokių studentų yra Maltoje (10,9 proc.), mažiausiai – Lenkijoje (1 proc.). Lietuvoje „kultūrines” specialybes studijuoja 2,7 proc. visų šalies studentų.
Lietuvos gyventojai pasižymi ir tuo, kad retai vaikšto į kino teatrus. Vidutinis statistinis lietuvis kine lankosi 0,7 karto per metus. Dar rečiau tai daro tik slovakai (0,6 karto), bulgarai (0,3) ir rumunai (0,1). O štai paprastas airis į kiną vidutiniškai eina net 4,2 karto per metus. Tačiau pagal kultūrinių televizijos laidų žiūrėjimą, knygų skaitymą Lietuvos žmonės Europoje yra tarp lyderių. Pasak apklausų, net 90 proc. lietuvių nors kartą per metus pažiūri kultūros laidą, o 64 proc. tautiečių perskaito bent vieną knygą. Vos keliais procentais mus lenkia tik estai.
Lietuvos gyventojai turbūt taip intensyviai žiūri televizorių, kad, pavyzdžiui, operai ir baletui nelieka laiko. Kartą per metus į šiuos spektaklius nueina tik 20 proc. lietuvių. Mažiau už mus operą vertina bulgarai (9 proc.) ir rumunai (8 proc.).
Taigi galima daryti išvadą, kad Lietuvos žmonės yra vidutiniškai kultūringi. Retai lankosi teatruose, bet intensyviai žiūri kultūrines televizijos laidas ir daug skaito. Pastebima ir sąsaja tarp kultūros bei ekonomikos. Juk pagal ekonominius rodiklius dažnai esame gretinami su Rumunija ir Bulgarija. Panaši situacija ir tose kultūros srityse, kuriose atsiliekame nuo daugelio ES šalių. Gal kultūrai neužtenka pinigų?