Mūsų šalies įmonės dar gana vangiai skiepija savo darbuotojus nuo užkrečiamos ligos
Lietuvoje jau spalį užfiksuoti pirmieji susirgimo gripu atvejai. Ši klastinga liga kasmet kėsinasi į lovas paguldyti tūkstančius gyventojų, o kartu sutrikdyti ir verslo darbo ritmą. Jeigu mūsų šalį užkluptų rimta gripo epidemija, įmonės patirtų milijoninių nuostolių.
Nuo Vakarų atsiliekame
Užsienyje kasmet darbdaviai skiria lėšų ir skiepija darbuotojus nuo gripo. Tokia tradicija ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse gyvuoja ne vieną dešimtmetį.
Lietuvoje pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau įmonių, kurios taip pat savo lėšomis skiepija darbuotojus. Tiesa, mūsų šalis dar negali lygintis su kitomis Vakarų Europos valstybėmis.
„Tradicija skiepyti darbuotojus į Lietuvą atėjo iš užsienio. Kitose valstybėse ši praktika yra labai paplitusi. Europos Sąjungos senbuvėse tokių įmonių yra ne keliais procentais, o kelis kartus daugiau nei Lietuvoje”, – teigė privačios medicinos įstaigos „Endemik” konsultantas gydytojas Marijus Motiejūnas.
Taupantiems gresia nuostoliai
Medikų įsitikinimu, Lietuvos įmonės dar gana vangiai skiepija savo darbuotojus dėl to, kad mūsų šalies verslas linkęs taupyti. Apie tai, kad gripo epidemija įmonei gali atnešti nemažų nuostolių, susimąsto ne kiekvienas darbdavys.
„Skirti pinigų skiepams nuo gripo – tai tas pats kaip pirkti kompiuterį. Iš pradžių išleista suma atrodo labai didelė, tačiau įsigyta darbo priemonė leidžia uždirbti daugiau. Tas pats ir dėl skiepų. Darbdavys turi suprasti, kad rudenį išleisti keli šimtai litų atsipirks žiemą, kai siaus gripas. Verslininkai jau pradeda vertinti, kad darbų įkarštyje susirgus darbuotojams užsakymai bus neatlikti laiku ir įmonė gali prarasti nemažai klientų. Jeigu Lietuvą užkluptų rimta gripo epidemija, kai kurių įmonių veikla gali ir visai sustoti. Tai ypač aktualu šiais laikais, kai darbo rinkoje ypač sudėtinga greitai surasti tinkamų darbuotojų”, – kalbėjo M.Motiejūnas.
Lemia vadovo pozicija
Medikai pastebi, kad anksčiau skiepais dažniausiai rūpindavosi tik užsienio kapitalo įmonės. Pastaruoju metu tokias paslaugas renkasi ir vietos bendrovės – tiek didelės ir garsios, tiek mažesnės įmonės.
„Sakyčiau, mažai bendrovei dar aktualiau skiepyti darbuotojus, nes susirgus net ir keliems kolektyvo nariams, nuostoliai gali būti labai dideli. Tačiau tai priklauso nuo įmonės vadovo pozicijos – ar jis nori apsaugoti savo darbuotojus nuo gripo, o savo verslą – nuo nuostolių”, – įsitikinęs „Endemik” direktorius Vidas Gedutis.
Iki šiol daugiau iniciatyvos rodė stambios bendrovės, užimančios tvirtas pozicijas rinkoje. Medikai ant vienos rankos pirštų gali suskaičiuoti įmones, kurios pirmus metus paskiepijusios darbuotojus kitąmet tokios paslaugos nebepageidauja.
Kai kurios bendrovės Lietuvoje savo darbuotojus nuo gripo skiepija ketvirtus penktus metus iš eilės. Tačiau dauguma darbdavių nesiryžta tam skirti lėšų, nes tikisi išvengti gripo epidemijos ir, kaip nemažai tautiečių, abejoja skiepų veiksmingumu.
Negaluoja trumpiau
Ne tik darbdaviai, bet ir darbuotojai gana skeptiškai vertina tokią gripo prevencijos priemonę. Apie skiepus nuo gripo plinta įvairių mitų.
„Dažniausiai kiekvienoje įmonėje atsiranda bent vienas asmuo, kuris, nors ir nebūdamas medikas, paaiškina, kad skiepai nuo gripo neapsaugo. Esą jis skiepijosi, o vis tiek sirgo gripu. Žmonės turėtų įsisąmoninti, kad tokias ūmines ligas kaip gripas sukelia daugybė virusų. Taip, nuo gripo pasiskiepijęs asmuo gali susirgti, tačiau jis pakarščiuos porą dienų ir trečią jau bus darbe. Tai nebus gripas. Gripas yra itin sunki liga, kuri žmogų mažiausiai savaitei ar net dviem paguldo į lovą. Be to, gripas sukelia labai sunkių komplikacijų. Kasmet Lietuvoje užregistruojama mirčių nuo gripo sukeltų komplikacijų”, – aiškino gydytojas M.Motiejūnas.
Jam oponuoti linkę natūralaus gydymo šalininkai, kurių įsitikinimu, nuolat mutuojantiems gripo virusams neįmanoma sukurti efektyvios vakcinos, todėl skiepai nuo gripo esą tik silpnina imunitetą.
Abejones stiprina ir faktas, kad mūsų šalyje nėra atlikta išsamių tyrimų, kurie leistų įvertinti, ar paskiepyti darbuotojai iš tiesų serga rečiau ir trumpiau nei tie, kurie atsisakė tokios paslaugos.