Generalinė miškų urėdija kviečia perdirbėjus konstruktyviam dialogui

Generalinė miškų urėdija kategoriškai atmeta žiniasklaidoje pasirodžiusius neobjektyvius straipsnius apie medienos pramonėje vykstančius procesus. Pateikiama klaidinga informacija, kad valstybinių miškų miškininkai eksportuoja daug medienos, rašoma, kad pramonininkai kreipsis su prašymu į Vyriausybę leisti medieną pirkti nenukirstu mišku, prašys kitų nuolaidų. Naujausiose publikacijose jau teigiama, kad būtent dėl žaliavos stygiaus UAB „Pajūrio mediena” nutraukia veiklą.

„Per keletą pastarųjų metų iš esmės patobulinta prekybos apvaliąja mediena iš valstybinių miškų tvarka. Siekdami užtikrinti gamybos stabilumą, skatinome ir raginome sudaryti ilgalaikes apvaliosios medienos pirkimo pardavimo sutartis tarp miškų urėdijų ir medienos perdirbėjų. Tai pasiteisino – vien per trejus paskutinius metus sutarčių sudaryta penkis kartus daugiau nei anksčiau”, – teigia generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas.

Šiuo metu pagal ilgalaikes sutartis parduodama 21 proc. apvaliosios žaliavinės medienos ir per kitus metinius konkursus bus siekiama šio procento didėjimo.

Valstybinių miškų žinyba pritaria Smulkiųjų medienos perdirbėjų asociacijos siūlymui sudaryti ilgalaikes prekybos mediena sutartis su visais pirkėjais (pagal šiuo metu galiojančią tvarką ilgalaikės sutartys sudaromos tik su pirkėjais, perkančiais ne mažiau kaip 10 tūkst. kubinių metrų medienos).

Pagal oficialią statistiką, per pastarąjį dešimtmetį apvalioji mediena pabrango 54 proc. ir jos kaina yra viena žemiausių, palyginti su kaimyninių valstybių kainomis. Vertingiausia medienos perdirbimo pramonei žaliava – pjautinieji pušies, eglės, beržo, drebulės rąstai šiemet pabrango maždaug 27 proc., malkos – tiek pat (nuo 48 iki 61 lito), plokščių mediena – apie 38 proc.

Tuo tarpu kai kurie medieniniai, statybiniai produktai Lietuvos rinkoje per 10 metų pabrango apie du kartus (atlyginimai šalyje padidėjo du kartus, kuro kainos išaugo tris kartus). Taigi apvaliosios medienos pabrangimas pusantro karto nekompensuoja visų minėtų pabrangimų. Palyginimui: Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje apvaliosios medienos vidutinė kaina per aštuonis šių metų mėnesius yra didesnė 10-14 proc. negu Lietuvoje, tačiau šių valstybių medienos perdirbėjai sugeba dirbti efektyviai.

Perdirbėjų teiginiai, kad eksportuojama 80 proc. valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos, klaidina visuomenę, teigia Generalinė miškų urėdija. Šiuo metu eksportuojamos medienos kiekis sudaro 20 proc., o ne 80 proc. bendro parduodamos medienos kiekio, iš jų tik 5 proc. yra pjautinieji rąstai, o kiti 15 proc. – smulki Lietuvoje neperdirbama mediena. Latvijoje ir Estijoje apvaliosios medienos eksporto kiekis didesnis 2-3 kartus. Palyginti su 2004 metais, žaliavinės medienos eksportas iš Lietuvos valstybinių miškų nepadidėjo.

Šiuo metu spaudoje diskutuojama, kodėl tokios lentpjūvės kaip UAB „Pajūrio mediena” nutraukia savo veiklą. Vėl, pasak Generalinės miškų urėdijos, „metamas akmuo” į miškininkus – jie kaltinami dėl žaliavos stygiaus šalies rinkoje. Tačiau teko išgirsti ir bankrutuojančios įmonės darbuotojų nuomonių apie tikrąsias priežastis: nepagrįstai dideli gamybos kaštai, blogai valdomas perdirbtos žaliavinės medienos realizavimo procesas, didžiulio 16 ha žemės sklypo patraukli kaina, tik į vieną pirkėją orientuoti pardavimai ir kt., teigia Generalinė miškų urėdija.

B. Sakalausko teigimu, nevertėtų pamiršti ir 2004 metais nuskambėjusių rezonansinių PVM mokesčio bylų, kuriose taip pat minimas „Pajūrio medienos” vardas. Taigi, Generalinės miškų urėdijos manymu, žaliavinės medienos stygius „Pajūrio medienos” atveju tikrai neturėjo reikšmingos įtakos įmonės veiklos nutraukimui.

„Negerai, kad užsidaro tokios įmonės. Jeigu būtų teisinių galimybių, mes pritartume, kad pirmenybė parduodant apvaliąją medieną būtų teikiama Lietuvos medienos perdirbėjams”, – teigia generalinis miškų urėdas B. Sakalauskas.