Valstybės Dūma trečiadienį vienbalsiai balsavo už tai, kad Rusija sustabdytų savo dalyvavimą Įprastinės ginkluotės Europoje sutartyje (ĮGES), priimdama atitinkamą šalies prezidento Vladimiro Putino pasiūlytą įstatymą.
Šis ratifikuotas įstatymas, kuris buvo priimtas per vienintelį svarstymą, dabar yra siunčiamas išnagrinėti į Rusijos parlamento aukštuosius rūmus.
Įstatymą lydinčiame laiške prezidentas pažymi, jog sprendimą sustabdyti Rusijos dalyvavimą ĮGES „padiktavo tai, kad Sutartis nebeatitinka naujų karinių politinių realijų Europoje ir todėl reikiamai neužtikrina Rusijos karinio saugumo interesų”.
Jame paaiškinama, kad Sutarties ir su ja susijusių tarptautinių sutarčių galiojimas bus sustabdytas praėjus150 dienų nuo datos, kai depozitarijai ir valstybės – minėtų tarptautinių sutarčių dalyvės gaus pranešimus apie priimtą sprendimą. Prezidentas primena, kad toks pranešimas buvo išsiųstas šių metų liepos 14 dieną.
Prieš balsavimą Dūmoje šalies ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas armijos generolas Jurijus Balujevskis pareiškė, kad ĮGES išardymas nebus didžiulis nuostolis Rusijai, bet pakenks Europos valstybėms,
„ĮGES išardymas, jeigu jis įvyks, tai jis įvyks ne dėl Rusijos kaltės. Jis nepadarys neatitaisomos žalos mūsų valstybei, o štai Europos valstybėms tai bus didelis skausmingas nuostolis”, – sakė J.Balujevskis
Rusija pasirengusi suvaidinti savo vaidmenį, bet nepakenkdama savo saugumui”, – sakė Generalinio štabo viršininkas.
„Prašau jus Rusijos prezidento sprendimui (sustabdyti Rusijoje ĮGES galiojimą) pritarti”, – sakė J.Balujevskis, kreipdamasis į deputatus.
Jis taip pat pažymėjo, kad „Rusija turi pakankamą arsenalą pajėgų ir priemonių ir būdų savo saugumui ir nacionaliniams interesams užtikrinti”.
Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas pažymėjo, jog sutarties galiojimo sustabdymas nereiškia visiško pasitraukimo iš jos, bet įšaldo Rusijos įsipareigojimą ją vykdyti.
„Tai parodys, kad Rusija rimtai, be kompromisų gins interesus užtikrinti savo gynybinę galią”, – pareiškė K.Kosačiovas.
ĮGES buvo pasirašyta Paryžiuje 1990 metų lapkričio 19 dieną ir įsigaliojo 1992 metų lapkričio 9 dieną. Dokumentas nustatė dviejų karini politinių sąjungų – Varšuvos Sutarties Organizacijos ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybių-dalyvių jėgų pusiausvyrą ir apribojo galimybes dislokuoti įprastinę ginkluotę palei sąlyčio liniją.
Rusija ratifikavo Susitarimą dėl adaptavimo 2004 metais, bet jis neįsigaliojo. NATO valstybės atsisako ratifikuoti Sutartį, kol Rusija neišvedė kariuomenės ir neišsigabeno technikos iš Gruzijos ir Padniestrės.
Įstatymo projektą, kuriuo Rusija nutraukia Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties galiojimą, į Dūmą prezidentas pateikė 2007 metų liepą.
Pasiūlydamas sustabdyti Sutarties nuostatų vykdymą tol, kol visos Europos šalys, tarp jų įeinančios į NATO, ratifikuos 1999 metais pasirašytą susitarimą dėl jos adaptavimo, V. Putinas savotiškai atsakė į JAV planus dislokuoti priešraketinės gynybos dalis Čekijoje ir Lenkijoje.
NATO atstovas tada pavadino V.Putino sprendimą „žingsniu neteisinga kryptimi”. Vašingtonas irgi pareiškė apgailestavimą dėl Rusijos prezidento sprendimo.
Šiuo metu adaptuotą ĮGES yra ratifikavusios tik keturios šalys – Baltarusija, UKraina, Kazachstanas ir Rusija.
Galiojant ĮGES, jos veikimo zonoje kovinės technikos skaičius sumažėjo 60 tūkst. vienetų , o žmonių, dėvinčių karinę uniformą, skaičius 700 tūkst.