Ne be valdžios įtakos vykusi verslo koncentracija leido gamintojams pakelti produkcijos kokybę, tačiau susidariusi nekontroliuojama monopolinė padėtis suteikė prielaidas galimiems susitarimams, dėl kurių augo kainos, teigia Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas.
„Mes nežinojome, kaip gali pasireikšti monopolinis išskirtinumas visuomenėje, ir pakankamai lengvai leidome tam tikrą verslo koncentraciją, ir ji vyksta toliau. Ji turi dvi puses – geroji: sudarytos galimybės geriau naudoti technologinius pasiekimus ir kur kas efektyviau dirbti ir kita blogoji: įmanomi susitarimai siekiant didesnio pelno”, – trečiadienį „Žinių radijui” kalbėjo V. Muntianas.
Seimo pirmininko teigimu, leidžiant koncentruotis verslui siekta gerų tikslų. „Daugelio mūsų pieno perdirbimo subjektų produkcija neatitiko naujos ekonominės bendrijos keliamų reikalavimų kokybei ir nebūtų galėjusi patekti į ekonominę erdvę. Sprendžiant pieno perdirbimo problemas ėjom lyg ir teisingu keliu – mūsų produkcija savo kokybe atitinka ES reikalavimus, ji yra pakankamai patraukli. Dabar mums reikia išspręsti ir kitą pusę, kad nebūtų tam tikrų piktnaudžiavimų, susitarimų, monopolinės padėties išnaudojimo”, – sakė V. Muntianas.
Seimo pirmininko nuomone, kad nesusidarytų prielaidos atsirasti šioms problemoms teisinis pagrindas yra pakankamas, bet priežiūra ir stebėsena nėra vykdoma. „Manau, šioje situacijoje kontrolę vykdančios instancijos veikė neefektyviai”, – teigė V. Muntianas.
Seimo pirmininkas sako teigiamai vertinantis premjero Gedimino Kirkilo iniciatyvą susitikti ir problemas aptarti su prekybos tinklų atstovais. „Ar šis jo žingsnis bus veiksmingas, parodys praktika”, – sakė V. Muntianas.
Konkurencijos tarybos (KT) pareigūnų teigimu, pirmo būtinumo maisto produktų – duonos ir pyrago gaminių, pieno, mėsos – brangimą iš esmės lėmė kilęs darbo užmokestis ir žaliavų kainos. Žaliavų kainoms – grūdams, miltams, pienui, paukštienai ir kitai skerdienai – įtakos turėjo ir pasaulinės bei Europos rinkos tendencijos.
Vis dėlto KT pareigūnai įtaria, kad pieno produktai Lietuvoje galėjo brangti ir dėl galimo pagrindinių šalies pieno gamybos bendrovių kartelinio susitarimo. Kokia dalimi ir ar tikrai toks susitarimas galėjo lemti pieno produktų kainą, KT ketina atsakyti dar šiemet.
Įtarimą sukėlė „Rokiškio sūrio”, „Pieno žvaigždžių”, „Žemaitijos pieno” ir „Marijampolės pieno konservų” popierinė bei kompiuterinė dokumentacija, kurioje aptikta duomenų apie konkurentų kainas.