Lapkričio 8-25 dienomis trijų didžiųjų Lietuvos miestų žiūrovų lauks penktasis skandinaviško kino festivalis „Scanorama”.
Dešimt skirtingų programų, aštuoniasdešimt filmų – toks šiais metais Šiaurės šalių kino forumo „Scanorama” pasiūlymas kino gurmanams. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vykstantis festivalis kvies ir į parodas, ir į susitikimus su svečiais iš užsienio.
„Mano tikslas buvo per penkerius metus sukurti tokią kino festivalio struktūrą, kurią laikui bėgant būtų galima plėsti. Nuo pat pradžių buvo dvi pagrindinės versmės, kurios ir padėjo „Scanoramos” pamatus – tai klasikinė „bergmaniškoji” atšaka ir kita provokuojanti, moderni, agresyvi ir netgi arogantiška festivalio linija, jungianti kino naujienas”, – apie festivalio tradicijas pasakojo jo organizatorė Gražina Arlickaitė.
Visos šių metų „Scanoramos” programos skatins užmegzti tradicijų ir naujovių dialogą. Tam pretekstu taps jau tradicine tampanti pilnametražė dokumentinių filmų programa „Neišgalvotas gyvenimas” bei retrospektyvos, skiriamos svarbiausioms skandinavų kultūros asmenybėms. Taip šiemet „Scanorama” pagerbs Ingmarą Bergmaną ir Edvardą Munchą.
I.Bergmanui atminti skiriamas dokumentinis filmas „Bergmano balsas”, kurio autorius – ilgametis Geteborgo (Švedija) kino festivalio direktorius Gunaras Bergdahlas, pažinojęs I.Bergmaną tuomet, kai šis jau traukėsi iš aktyvios režisūrinės veiklos. Kitas filmas – Marie Nyrerod režisuota „Bergmano sala” – turėtų būti laikomas atsisveikinimo su šiuo režisieriumi filmu.
Padedant Norvegijos kino institutui ir E.Munko muziejui šiemet pavyko realizuoti ir dar vieną programą – „E.Munchas ir kinas”. Šioje programoje žiūrovai išvys garsųjį Oskaro laureato, režisieriaus Peterio Vatkinso filmą „Edvardas Munchas” (1974 m.), kuriame pristatoma genialaus norvegų dailininko biografija.
Dokumentinė E.Muncho biografijos rekonstrukcija „Gyvenimo šokis” (rež. Solvi A.Lindseth, 1998 m.) paremta svarbiais dailininko gyvenimo įvykiais padės žiūrovui suvokti, kas jis buvo ir kaip jo asmenybė atsiskleidė kūryboje.
Trumpas dokumentinis garsios norvegų režisierės Anjos Brien filmas „Veidai” parodys gražiausius E.Muncho portretus, kuriuos palydi danų poeto Paulo Borumo eilėraščiai. Režisieriaus Skulės Eriksono filmas „Post mortem” atskleis dar vieną ne visiems žinomą E.Muncho veidą – beveik visą gyvenimą garsusis norvegų dailininkas kartu buvo ir aistringas fotografas.
Pasak festivalio organizatorės, „Scanorama” geografiškai apima ne tik Šiaurės Europos šalių kinematografiją. „Europa keičiasi, čia nebelieka sienų, įvairios kultūros smarkiai susipina, todėl tampa įdomu, kokius filmus Norvegijoje kuria pakistaniečiai ar Danijoje prancūzai. Nuo šių metų festivalio tradicija taps specialioji programa „Kertant Europą”, kuri yra ir projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė” dalis. Šioje programoje – jaunų pripažintų režisierių darbai”, – pasakojo G.Arlickaitė.
Tęsiant festivalio nakties renginių tradiciją žiūrovams siūloma naktis su smagiausiais šiauriečių filmais. Festivalis nepamiršta ir vaikų bei paauglių, kurie itin retai sulaukia jiems skirtų filmų. Jiems – festivalio filmas „Atsivesk mamą ir tėtį”.