Kai kurie nusikaltimai Lietuvoje skelbiamoje statistikoje visai nelaikomi nusikaltimais. Jie netgi neįtraukiami oficialius nusikalstamų veikų sąrašus.
Visai pagrįstai galima teigti, kad Policijos departamento skelbiama nusikalstamų veikų statistika yra labai netiksli. Į ją labai dažnai neįtraukiamos vagystės, plėšimai, nužudymai ir kiti nusikaltimai. Į bendrą statistiką neįtraukiami nusikaltimai, kuriuos padaro asmenys, nesulaukę 14 metų.
Net jeigu ir bus galutinai išaiškintas, į oficialiai skelbiamų duomenų sąrašą nebus įtrauktas nesenas aštuonmečio berniuko nužudymas Baltijos pajūryje. Nusikaltimo tarsi ir nebus buvę, nes įtariama, kad jį padarė mažamečiai. Ką ir kalbėti, kiek bendroje statistikoje nefigūruoja plėšimų, sužalojimų, kvaišalų laikymo, vagysčių. Teisiškai registraciją reglamentuoja vidaus reikalų ministro 2003-iaisiais paskelbtas įsakymas. Jame numatyta, kad tokie nusikaltimai negali būti įtraukiami į bendras ataskaitas. Tačiau Vidaus reikalų ministerija (VRM) tokią kuriozinę tvarką irgi ne iš piršto laužė. Specialistai rėmėsi teisės teorija.
VRM Informacinių ryšių departamento Statistikos skyriaus vadovės pavaduotoja Danguolė Bikmanaitė LŽ patvirtino, kad tokios tvarkos iš tiesų laikomasi. „Jei nusikaltimą padarė vaikas iki 14 metų, jis nėra nusikaltimo subjektas. Teisės teorijoje sakoma, kad nusikaltimą turi sudaryti keturios dalys: objektyvioji ir subjektyvioji šalys, objektas bei subjektas. Šiuo atveju nėra subjekto, vadinasi, nėra ir nusikaltimo sudėties”, – sakė pareigūnė, sutikusi, kad situacija gana neįprasta.
Policijos pareigūnai, tiriantys tokius nusikaltimus, savo nusivylimo neslepia. „Mes dirbame dirbame, atskleidžiame nusikaltimą, sugaištame tam laiko ir prarandame jėgų, vėliau pasirodo, kad lyg ir nedirbome”, – nelinksmai juokauja Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato viršininkas Vytautas Baublys. Komisariatų vadovams rūpi, kad nusikaltimai būtų atskleisti, tačiau nuo to vadinamasis išaiškinamumo procentas nė kiek nedidėja. Komisariatų vadovai, kaip žinoma, nuo dar aukštesnių vadovų pylos dažniausiai gauna už prastus išaiškinamumo rodiklius. Kaip pavyzdį galima paminėti, kad iš viename teritoriniame komisariate 254 pradėtų ikiteisiminių tyrimų galiausiai beliko 200. Neregistruojami ne tik jau minėti, bet ir kai kurie kiti nusikaltimai, pavyzdžiui, dėl menko reikšmingumo. Gali būti neįtraukiami nusikaltimai, dėl kurių žmogus turi kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Pareigūnai nusikaltimą ištiria, o nukentėjęs žmogus į teismą kreiptis nenori. Tačiau pastarųjų nėra tiek daug.
Pasak pareigūnų, vaikai Lietuvoje padaro nemažą dalį visų nusikaltimų. Dauguma jų vagystės, tačiau pasitaiko ir gerokai sunkesnių – narkotikai, plėšimai, sužalojimai. Todėl nieko keista, kad nemažą dalį laiko pareigūnai sugaišta jiems, tačiau iš bendros statistikos atrodo, anot komisaro, lyg ir nemenkai tinginiaujantys. Todėl pareigūnai jau seniai murmėjo prieš esamą tvarką. D.Bikmanaitė sako, kad nuo kitų metų tvarka keisis. Žadama skaičiuoti jau du nusikalstamų veikų padarymo rodiklius. Vienas liks kaip ir dabar. Tačiau kitas rodiklis – oficialiai registruojami visi pradėti ikiteisminiai tyrimai. Į šį sąrašą pateks bet kokie nusikaltimai, nelygu kas juos padarė. Gal tada pareigūnai nebeatrodys esą tinginiai.