Vyšninis pasas išstums žaliąjį

Jau gruodį Lietuvoje turėtų būti išduotas pirmasis vienodo Europos Sąjungos (ES) pavyzdžio pasas. Keliautojams kartais sunkumų sukeliančio lietuviško dokumento pakaitalas vėluoja apie metus.

„Kas ta Lietuva? Ar ji priklauso ES? Daug, ypač į ne itin pažengusias šalis keliaujantis žmogus kartais patiria vargų dėl žaliojo paso. Kodėl neturime tokių pat asmens dokumentų kaip vokiečiai, italai, prancūzai? Nors ES valstybių pasirašytoje rezoliucijoje buvo pasižadėta jau nuo 2007-ųjų išduoti vyšninės spalvos pasus”, – LŽ piktinosi skaitytojas, norėjęs likti neįvardytas.

Taupė lėšas

Vidaus reikalų ministerija (VRM) LŽ patikino, kad jau gruodį turėtų būti išduotas pirmasis vyšninis ES pasas. Šių dokumentų gamyba ir išdavimas užtruko dėl taupumo. „Tie kitos spalvos pasai suprojektuoti, jie atsiras dar šiemet. Tada, kai baigsis žaliųjų pasų partija, susikaupusi dar nuo 2002-ųjų”, – LŽ aiškino VRM sekretorius Anatolijus Rimkevičius. Jis pridūrė, kad pagal tuometinį konkursą buvo įsigytas didelis kiekis žaliųjų pasų blankų. „Tikrai nešvaistome, o stengiamės sutaupyti lėšų ir panaudoti tai, ką turime. Negi geriau išmesti į balą”, – kalbėjo A.Rimkevičius.

Asmens dokumentų išrašymo centras (ADIC) buvo įpareigotas surengti naujų vyšninio paso blankų įsigijimo konkursą. Tačiau jo interneto puslapyje apie tai neskelbiama. A.Rimkevičius LŽ paaiškino, jog tokie konkursai susiję ir su valstybės paslaptimis. „Regis, tai vyko dar metų pradžioje. Juk vien pasų blankų gamyba, be konkurso procedūrų, trunka mažiausiai pusę metų”, – sakė jis.

Pažadas – neprivalomas

LŽ atkreipė dėmesį, kad vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys tik pernai gruodžio 28-ąją išleido įsakymą dėl paso ir paso formos aprašymo, kuriuo įpareigojo ADIC per porą mėnesių su Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba suderinti paso technologines apsaugos priemones ir organizuoti blankų įsigijimo procedūrą. Nors Lietuva buvo pasižadėjusi dar iki šių metų pakeisti pasus. Tai padaryta 2004 metų birželio 8 dieną pasirašant Europos Bendrijų valstybių narių vyriausybių atstovų tarybos posėdžių rezoliuciją. Ji papildė dar 1981-aisiais priimtą dokumentą. Naujų pasų išdavimo pradžią vidaus reikalų ministras įsipareigojo nustatyti atskiru įsakymu, bet kol kas jo nėra. R.Šukys vakar LŽ teigė esąs nekompetentingas atsakyti į šį klausimą ir nukreipė pas A.Rimkevičių.

VRM sekretorius atmetė priekaištus, kad Lietuva laiku nevykdo įsipareigojimų. „Rezoliucija ne įpareigoja, o siūlo, rekomenduoja. Įpareigojantys dokumentai yra tik reglamentai arba direktyvos, kurias reikia perkelti į nacionalinę teisę”, – aiškino jis. A.Rimkevičius atkreipė dėmesį, kad svarbesniais klausimais Lietuva lenkia kaimynus. „Latviai dar neturi biometrinio paso, nors jį buvo privalu įvesti dar pernai. Estai įsivedė tik prieš keletą mėnesių. Taigi lietuviai pirmauja. Vyšninius pasus turi senųjų ES valstybių piliečiai, o naujosios šalys derinasi pagal tai, kiek turi senų dokumentų”, – dėstė ministerijos sekretorius.

Lygiavertės spalvos

A.Rimkevičius taip pat pabrėžė, kad nebus jokio pasų keitimo bumo ir papildomų išlaidų, nes seni ir nauji dokumentai bus lygiaverčiai. „Dokumentas galios tiek, kiek jame numatytas galiojimo terminas. Jų nereikės keisti. Dabar išduodami biometriniai pasai atitinka visus reikalavimus”, – sakė jis.

Pasak ministerijos sekretoriaus, pasas nebėra toks svarbus dokumentas nuo to laiko, kai atsirado tapatybės kortelės. „Pasai daug kur nėra privalomi. Pastebimas didesnis jų poreikis vasarą. Matyt, tai susiję su kelionėmis į užsienį, pavyzdžiui, į Turkiją”, – kalbėjo jis.

Esminis naujo ir seno dokumento skirtumas – viršelis. Naujasis bus vyšninės spalvos. Ant jo aukso spalva bus atspaustas ne tik Lietuvos herbas ir užrašai LIETUVOS RESPUBLIKA, PASAS, bet ir EUROPOS SĄJUNGA bei ženklas, kad pase įdiegta elektroninė laikmena. Minėti užrašai tituliniame puslapyje bus išspausdinti visų ES narių kalbomis. Numeruotų puslapių skaičius liks toks pat kaip ir šiuo metu išduodamame žaliajame pase – 32.