Baimė dėl pastogės lėmė mirtį

Baimindamasis netekti būsto vargeta atsisakė medikų pagalbos. Paliegęs nuo išsekimo vyras pasirinko mirtį savuose namuose užuot važiavęs į ligoninę.

Atsisakė pagalbos

Nemuno gatvėje gyvenęs 48 metų Aleksandras Rostovas spalį mirė savo namuose Nemuno gatvės 91 name. Mirties valandą šalia jo buvo tik priklydęs šuo.

Negyvą vyrą aptiko maisto jam atvežę socialiniai darbuotojai.

Dar vasarą po publikacijos „Klaipėdoje“ abejingą savo likimui išsekusį vyrą namuose lankė socialinės paramos centro darbuotojai. Jie kasdien atveždavo dėl sulaužytos kojos negalinčiam vaikščioti vyrui maisto, kalbino jį rūpintis skolų už komunalinius patarnavimus kompensavimu. Tačiau palaužtas gyvenimo, nesugebėjęs savimi pasirūpinti, kol buvo sveikas, vienišas vyras tenorėjo vieno – kad jį paliktų ramybėje.

Kai maistą atveždavęs darbuotojas pastebėjo, kad A.Rostovo sveikata kritiškai pablogėjo, pasikvietė į talką Psichikos sveikatos centro mediką. Abu vyrai kalbino A.Rostovą važiuoti į ligoninę ir siūlė tuojau pat iškviesti greitąją pagalbą.

Žinojo, kad iškeldins

Kad ir ką socialinis darbuotojas ir medikas sakė A.Rostovui, jis tik numodavo ranka ir tikino, kad jam viskas gerai. Vyras žinojo, kad, vos tik išvažiuos į ligoninę, antstolis įvykdys teismo sprendimą jį iškeldinti. Išleistas iš ligoninės, A.Rostovas būtų nebeturėjęs kur grįžti.

kasdien silpstantis vyras netikėjo nė vienu žmogumi, o artimųjų neturėjo. Prieš keletą metų bute kilusio gaisro metu žuvo jo motina.

Kaimynams A.Rostovas buvo tapęs tikra piktžaizde. Iš jo buto sklido smarvė, būriais ropodavo tarakonai. Nors ir ne girtuoklis vyras visiškai nesugebėjo ir nenorėjo savimi pasirūpinti.

Ilgą laiką dirbęs vienoje jūrinėje organizacijoje žmogus labai prastai girdėjo. Dėl to jis buvo atleistas iš paskutinės darbovietės.

Kaip ir visi bedarbiai, A.Rostovas stojo į darbo biržos eilę. Tačiau netrukus buvo sumuštas chuliganų, nenuėjo nurodytu laiku užsižymėti ir buvo išbrauktas iš eilės.

Per keletą metų už komunalinius patarnavimus vyras įsiskolino 900 litų ir teismo sprendimu turėjo būti iškeldintas iš savivaldybės būsto.

Keletą pastarųjų metų šio žmogaus maitintojais buvo tapę šiukšlių konteineriai ir geraširdė klaipėdiečių šeima, kuri keliskart per savaitę jam atnešdavo šilto viralo.

A.Rostovu rūpinęsi žmonės tikino ne kartą pranešę apie vargetą socialinėms tarnyboms, tačiau atsakas dažniausiai nuvildavęs. Mat funkcionieriai reikalaudavo, kad A.Rostovas pats ateitų ir pradėtų rūpintis savo reikalais. Žmonės stebėjosi nesulaukę supratimo ir atjautos.

Kaimynai abejingi

Vasarą A.Rostovą partrenkė paauglių vairuojama mašina. Vyrui lūžo koja. Sutvarstytas tą pačią dieną iš ligoninės jis buvo išleistas namo.

Apsilankyti pas medikus sužalotas vyras neturėjo jėgų, o ir gėdijosi savo išvaizdos. Socialiniai darbuotojai A.Rostovą pradėjo lankyti tik po straipsnio. Socialinės paramos centro vadovė Diana Stankaitienė sakė, kad žinių apie jį anksčiau neturėjo.

„Apie tokius žmones kaip A.Rostovas dažniausiai sužinome iš medikų, reaguojame į publikacijas laikraščiuose, – sakė D.Stankaitienė. klaipėdiečiai yra praradę bendruomeniškumo jausmą. Net žinodami apie vargstančius kaimynus žmonės nelinkę apie jų bėdas pranešti Socialinės paramos centrui.“

Skolininkus – į teismą

Dar labiau stebina namų valdų darbuotojai bei komunalinių paslaugų tiekėjai, kurie nepasidomi, kodėl žmonės nesumoka vieną, kitą, trečią kartą mokesčių. Lyg tyčia laukiama, kada skolos už komunalinius patarnavimus išauga iki šimtų ir tūkstančių litų. Panašu, kad taip dirbtinai stengiamasi kuo greičiau gausinti benamių armiją, o jų butai gausina nekilnojamojo turto rinką.

Tada be didelių diskusijų skolininkas atsiduria teisme, o čia reikalas dažniausiai baigiamas perduodant skolos išieškojimą antstoliams. Skola už patarnavimus dar labiau išauga, nes antstoliai už darbą priskaičiuoja kelis šimtus litų.

Nebetikintys, kad gali kažką pakeisti, žmonės atsiduria gatvėje. Pasak D.Stankaitienės, tokių benamių ne mažėja, o daugėja. Kiekvieną mėnesį vos puse etato dirbantis socialinis darbuotojas turi rūpintis maždaug šešių būsimųjų benamių reikalais.

„Dažniausiai socialinių įgūdžių pasirūpinti savimi neturi vyrai, netekę motinų ar žmonų“, – sakė D.Stankaitienė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.