Keletą metų lauktas įvykis – lapkričio 12-18 dienomis savaitei duris atveria atsinaujinęs šiuolaikinių scenos menų centras Menų spaustuvė. Dvejose scenose savaitę bus rodomi kūriniai, gimę Menų spaustuvės patalpose iki rekonstrukcijos ir per ją, koprodiusuoti Menų spaustuvės arba ją inicijavusių organizacijų. Iš viso bus parodyti devyni nepriklausomų kūrėjų spektakliai. Nors nuoseklią Menų spaustuvės veiklą trikdo užsitęsusi patalpų rekonstrukcija, centras toliau siekia įgyvendinti savo misiją – remti pirmus savarankiškus žingsnius žengiančius nepriklausomus scenos menų kūrėjus, skatinti naujų trupių steigimąsi.
Trijų jaunų trupių darbai – Aido Giniočio „Atviras ratas”, Cezario Graužinio „Lietuvos diena” bei Gintaro Varno „Žvaigždžių kruša” įrodo, kad profesionalios vadybos ir jaunų žmonių kūrybinių iniciatyvų sankirtoje gimsta ne tik įdomūs kūriniai, bet ir naujos scenos menų organizacijos. Prieš metus veikusioje „Kišeninėje” salėje sukurtas „Atviras ratas” paskatino atsirasti to paties pavadinimo teatro laboratoriją; keletą metų Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centro filialo „Audronio Liugos produkcija” globota Cezario Graužinio aktorių trupė viešąją įstaigą įkūrė prieš keletą savaičių; panašias idėjas puoselėja ir Gintaro Varno kuruojamas Muzikos ir teatro akademijos aktorių kursas.
„Atviras ratas” – Menų spaustuvės senbuviai, įvairiose jos erdvėse praleidę savaičių savaites. Jų autobiografinė teatro laboratorija sutraukdavo būrius kitokio teatro ištroškusio jaunimo į ankštą „Kišeninę” salę; ir nauji, ir seni gerbėjai laukiami kaskart vis kitokiame spektaklyje.
„Cezario grupė” parodys spektaklį „Lietuvos diena”. Spektaklį režisavo ir tekstus parašė Cezaris Graužinis. „Lietuvos diena” analizuoja lietuvišką realybę jauno žmogaus akimis ir mėgina atsakyti į klausimą: apie ką svajoja statistinis jaunas žmogus Lietuvoje?
Jaunų kūrėjų jauniems žiūrovams skirtas ir Gintaro Varno kurso studentų debiutinis darbas „Žvaigždžių kruša”, kurio kūrimą skatino ir rėmė Kauno valstybinis dramos teatras bei Menų spaustuvė. Šio spektaklio idėja gimė kurso vadovui bandant „ištraukti” iš studentų tai, kuo dabar gyvena jauni žmonės. Ir paaiškėjo, kad aktualiausia dalykas – kuo trumpesnis kelias į sėkmę. Taip repeticijų metu, padedant jaunai dramaturgei Gabrielei Labanauskaitei, ir gimė spektaklis apie realybės šou.
„Atvirą ratą”, „Lietuvos dieną” ir „Žvaigždžių krušą” jungia vienas bruožas – jauni žmonės kalba apie tai, kas jiems aktualu savais žodžiais ir per savo skirtingą patirtį; spektakliai gimę pasakojant savas istorijas, analizuojant save ir aplinką.
Ištroškusiems naujienų – trys Menų spaustuvės šio sezono premjeros: dailininkės Auksės Petrulienės audiovizualinė istorija „Stumbras ant taburetės”, Loros Juodkaitės ir Tomo Dobrovolskio šokio ir gyvos muzikos spektaklis „Trimatrix. Trys judėjimai” bei avangardisto Beno Šarkos vaidinimas pagal Gintaro Grajausko tekstus „Kas lieka, kai nieko nelieka”.
Kaunietė dailininkė-grafikė Auksė Petrulienė savo „psilikoniniu teatru” siekia atkreipti visuomenės dėmesį į opią savižudybių problemą: „Stumbro ant taburetės” „aktoriai” – vaizdo projektoriuje rodomos silikoninės lėlės, kurių veiksmą papildo čia pat grojama muzika. Tuo jie siekia nei daug nei mažai –”pakoreguoti liūdesio raukšlės subjaurotą lietuvių tautos veido tarpuakį meninio silikono implantu”.
„Trimatrix. Trys judėjimai” – tai tiksli ir simetriška choreografinė kompozicija, kurią atlieka Lora Juodkaitė ir du baleto šokėjai – Igoris Zaripovas ir Andrius Žužžalkinas. Scenoje šokis susilieja su gyva muzika – savo paties sukurtais vario ir stiklo gaubliais groja perkusininkas Tomas Dobrovolskis. Pasak kūrybinės grupės, juos įkvėpė trys gamtoje egzistuojančios vandens formos: takus vanduo, garai ir ledas.
Trečioje premjeroje savitą teatrą – pirmykštį, bet drauge intelektualų ir atveriantį žaidimo džiaugsmą, kuria Benas Šarka. Jo herojus šį kartą – Neaktorius, teatro budintis, kuris nevaidina. Spektaklyje vaidina jį supantys daiktai.
Lietuvos šokio informacijos centro prodiusuotas Airos Naginevičiūtės šokio spektaklis „Processus” – vienas sėkmingiausių pastarųjų metų šokio darbų Lietuvos scenoje. Tai pirmasis šiuolaikinio šokio spektaklis pelnęs Kultūros ministerijos premiją kaip geriausias šokio spektaklis. Vilniečiams tai puiki proga išvysti jau keletą metų gyvybingą kūrinį, apkeliavusį įvairias šalies ir užsienio scenas. Spektaklis sukurtas Menų spaustuvės Raudonojoje salėje, kuri veikė dar iki pastatų rekonstrukcijos pradžios.
Visus į programą įtrauktus spektaklius vienija tai, kad jie kurti nepriklausomų menininkų. Net keturi jų įvertinti aukščiausiais scenos menų apdovanojimais – „Auksiniais scenos kryžiais”: „Atviras ratas” – už geriausią spektaklį vaikams ir jaunimui, „Cezario grupė” („Arabiška naktis”) ir Lora Juodkaitė – už geriausią debiutą, Marius Baranauskas – už geriausią sukurtą muziką („Salamandros sapnas. Paveikslas”), Aira Naginevičiūtė – už geriausią šokio spektaklį („Pocessus”). Pasak Menų spaustuvės direktoriaus Audronio Imbraso, tai rodo, kad Lietuvoje jau subrendo veržli talentingų kūrėjų karta, kuri dažnai neturi sąlygų kurti, tačiau sėkmingais darbais liudija savo gyvybingumą. Būtent tai ir sieks daryti kitąmet duris atversianti Menų spaustuvė.
Išsami renginio programa www.menuspaustuve.lt.