Prišaldymas azotu – laiko patikrintas metodas

„Sergu faringitu. Prieš 10 metų gydytojai padarė prišaldymą azotu, po to keletą kartų rekomendavo atnaujinti tą procedūrą. Kas tai per gydymo būdas, ar jis efektyvus,medikai nepaaiškino. Baiminuosi, kad nuolat šiuo būdu gydantis gali išplonėti gleivinė”, – su prašymu pristatyti šį gydymo metodą kreipėsi į redakciją skaitytoja.

Kas gi tas prišaldymas azotu, papasakojo Klaipėdos apskrities ligoninės ausų, nosies, gerklės ligų gydytojas Valdas Bernotas.

Gydymas šalčiu, kitaip tariant kriochirurginis gydymas, pasaulyje naudojamas jau apie 100 metų, o otorinolaringologijoje – daugiau nei 40 metų. Labiausiai jis paplitęs Rusijoje. Lietuvoje naudojamas poliklinikose, kai kuriose privačiose gydymo įstaigose.

Naikina patologinius audinius

Kriochirurginio gydymo paskirtis – suardyti patologinius audinius.

Šio gydymo pranašumai – mažas skausmingumas po procedūros, beveik nepaveikiami sveiki aplinkiniai audiniai, žaizdelės gana greit užgyja. Be to, maža kraujavimo rizika, nes azotas paveikia tik smulkias kraujagysles – didesnių kraujagyslių sienelė šalčiui atsparesnė.

Nepaisant šių pranašumų, – įsitikinęs gydytojas, – prišaldymas azotu nėra panacėja, o tik kompleksinio gydymo dalis.

Kas vyksta audiniuose juos prišaldant azotu? Audiniai atvėsta, užšąla (tarpląsteliniuose audiniuose bei ląstelėse ima formuotis vandens kristalai), po to atitirpsta ir atšyla.

Paveiktai vietai atšilus audiniai aplink žaizdą atsisluoksniuoja nuo nekrozavusių audinių. Paveiktieji šalčiu apsivalo ir atgyja.

Maksimali destrukcinė temperatūra, sukelianti audinių nekrozę, yra minus 50 laipsnių Celsijaus.

Azotas – tai bespalvis skystis, kurio negalima laikyti įprastomis sąlygomis, nes išsilaiko tik esant 195,81 laipsnio šalčio. Todėl jis saugomas specialiuose Diuaro induose.

Jis netoksiškas, chemiškai neaktyvus, nedegus, nesprogus.

Kad nekankintų sloga

Azotas naudojamas įvairiose medicinos srityse.Populiariausias jis dermatologijoje, šalinant karpas ir kitus odos darinius.

Gana plačiai naudoja ir otorinolaringologai.

Kai kamuoja vazomotorinis rinitas, – užgulusi nosis, nesiliaujanti sloga, – ir medikamentinis gydymas nepadeda, specialiu aparatu į apatinę nosies kriauklę įleidžiamas zondas, atšaldytas azotu. Tuo būdu paveikiami hipertrofiniai nosies kriauklės audiniai ir dėl to sumažėja kriauklės apimtis.

Beje, tai ne vienintelis būdas kriauklės apimčiai sumažinti. Naujausias metodas – radiodažnuminė termoabliacija, t. y. audiniai surandėja paveikti radijo dažniu. Be šio būdo, Klaipėdos apskrities ligoninėje nosies kriauklė mažinama ir chirurginiu būdu.

Azotu galima gydyti ir nosies polipozę, ir stabdyti kraujavimą iš nosies.

Gydo faringitą

Dažniausiai otorinolaringologijoje azotas naudojamas gydant ryklės ligas. Kai kur, – pasakoja V. Bernotas, – azotu daromos tonzilektomijos, tačiau Lietuvoje dėl menko efektyvumo jos nepraktikuojamos. Nebent šiuo būdu paveikiami tonzilių likučiai po operacijų.

O štai lėtinis faringitas, ypač hipertrofinis, azotu gydomas dar gana dažnai.

Jei faringitas hipertrofinis ir pacientas skundžiasi krenkštimu, perštėjimu ryklėje, gleivėmis, – ant užpakalinės ryklės sienelės susidaro per daug limfinio audinio granulių. Jos gali būti sunaikinamos azotu. Jei organizmas dar bando granules atgaminti – jos paveikiamos pakartotinai.

Esant atrofiniam faringitui, kuris būdingas daugeliui vyresnių kaip 50 metų moterų, šalia medikamentinio gydymo gali būti daromos paviršinės azoto aplikacijos. Jos skatins gleivinės atsinaujinimą, aprūpinimą krauju. Tad išplonėti net gydant šios rūšies faringitą, – į skaitytojos klausimą atsako gydytojas, – ryklė tikrai neturėtų.

Efektas nevienodas

Ar prišaldymas azotu – veiksmingas būdas?

„Dviejų vienodų žmonių nėra. Vienam tai gali duoti puikiausią efektą, o kitam – ne. Vaistų nuo šių ligų daug, galimybių – taip pat. Jei vienas būdas neefektyvus, reikia tirtis – gal yra kitų ligų, galinčių provokuoti simptomus, ir bandyti kitą, pvz. elektrokaustikos ar radiodažnuminės termoabliacijos, metodą”, – atsako V. Bernotas.

Gerai tai, kad šis gydymas paprastai nesukelia jokių komplikacijų. Vienintelis galimas minusas – kartais ribotas efektyvumas.

Beje, gydymas azotu tinka ir vaikams – kraujavimui iš nosies stadyti, lėtinio hipertrofinio faringito atvejais.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.