Traumos kasmet tampa vos ne mokyklų kasdienybe, tačiau daugelis ugdymo įstaigų linkusios slėpti šiuos duomenis. Tai parodė šešiolikoje uostamiesčio mokyklų atliktas tyrimas.
Nors pastaruosius porą metų traumos Klaipėdos mokyklose plinta, tačiau, kaip parodė tyrimas, daugelis ugdymo įstaigų linkusios nutylėti apie mokinių patiriamus susižalojimus – tokius duomenis viešino tik 6 mokyklos iš 16.
Mokyklos laikosi pozicijos, kad registruoti visų traumų nėra prasmės, nes jų vis tiek neįmanoma išvengti. Vienoje iš tyrime dalyvavusių mokyklų nebuvo ir moksleivių sveikatos priežiūros specialisto.
Traumas dažniau patiria 6-8 klasių moksleiviai, iš kurių dauguma būna berniukai. Sunkios traumos sudaro 14 proc. visų patiriamų nelaimingų atsitikimų, o štai lengvos traumos patiriamos šešis kartus dažniau.
Pastebėta, kad dažniausiai susižalojama parkritus, o traumų atveju nukenčia galva, kojos ir rankos. 43 proc. visų traumų sudaro sumušimai.
Kaip rodo statistika, traumų neišvengiama visose pasaulio mokyklose, skiriasi tik jų skaičius bei vieta.
Pavyzdžiui, tyrimo metu buvo lyginama traumų skaičius bei jų priežastys Klaipėdos ir Švedijos mokyklose. Pastarosios šalies ugdymo įstaigose vaikai dažniau nukenčia pertraukų metu. Tuo tarpu Klaipėdos moksleiviai traumas dažniausiai patiria per pamokas.
Skiriasi ir traumų priežastys. Uostamiesčio moksleiviai traumas dažniausiai patiria dėl kitų kaltės, o švedai nukenčia dėl aplinkoje pasitaikiusių kliūčių.
Lietuvos moksleivių manymu, traumos mokykloje įvyksta per pertraukas ir kūno kultūros pamokas.
Beje, traumų skaičius nuo 1995 metų auga visose Lietuvos mokyklose. Klaipėdos ir Vilniaus apskritys pirmauja pagal traumų skaičių mokyklose.
Pasaulyje mokyklinės traumos sudaro nuo 9 iki 20 proc.