Šalyje – dešimtys nelegalių mokyklų

Šiuo metu šalyje gali veikti per 20 nelegalių užsienio aukštųjų mokyklų, tačiau Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) specialistai tvirtina, jog kol kas nėra įrankio kovoti su šiuo reiškiniu.

SKVC duomenimis, nuo 2002 metų Lietuvoje veikė 12 nelegalių Rusijos, 8 Lenkijos bei dar viena Latvijos aukštoji mokykla. Nuo 2002 metų iki šių metų rugsėjo į centrą dėl diplomų pripažinimo kreipėsi 160 Rusijos, 64 Lenkijos bei 17 Latvijos nelegaliai studijas vykdžiusių aukštųjų mokyklų absolventų.

„Įrankio kovoti su tokiomis mokyklomis kol kas nėra, todėl esame priversti kovoti su šio reiškinio pasekmėmis“, – „Vakarų ekspresui sakė SKVC Kvalifikacijų vertinimo skyriaus vadovė Giedra Katilauskienė.

Anot jos, įrodyti, kad užsienio aukštoji mokykla studijas vykdo neteisėtai, labai sunku. Į centrą dėl kvalifikacijos pripažinimo kreipęsi asmenys, susidūrę su neigiamu vertinimu, paprastai pradeda slėpti, kur ir kokiu būdu buvo vykdomos studijos. O pačios įstaigos pastaruoju metu tapo atsargesnės ir vengia reklamuotis.

Racionaliausia, pasak G. Katilauskienės, būtų aiškintis priežastis, dėl kurių siekiantieji aukštojo mokslo pasirenka būtens tokias įstaigas, ir kovoti su nelegalių studijų paklausa.

„Prieš kelerius metus jėgos struktūrų pareigūnams iškeltas reikalavimas įgyti aukštąjį reikalavimą. Ta pati situacija su anstoliais. Žmogus turi teisę rinktis aukštąją mokyklą. O nelegalios įstaigos siūlo pigesnį, greitesnį ir lengvesnį būdą studijuoti“, – aiškino pašnekovė.

Atpažinti vadinamuosius „diplomų malūnus“ nėra sudėtinga. Anot G. Katilauskienės, stojančiajam pakaktų pasidomėti, ar įstaiga turi leidimą veikti toje šalyje, kurioje vykdomos studijos, ir ar tas leidimas išduotas vadovaujantis šalies teisės aktais.

Tai pat derėtų pasidomėti, kokiu būdu studijos vykdomos. Pokalbininkės teigimu, dažniausiai nelegalios aukštosios mokyklos siūlo nuotolines studijas, o Lietuvoje tokia studijų forma nėra įteisinta.

Renkantis aukštąją mokyklą reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad kol kas nėra nė vienos užsienio mokyklos, turinčios teisę vykdyti studijas Lietuvoje.

Vis dėlto, apgailestavo G. Katilauskienė, dauguma nelegalių aukštųjų mokyklų absolventų tokias studijas rinkosi sąmoningai ir, SKVC atsisakius pripažinti kvalifikaciją, „sėkmingai“ naudojasi apskundimo teise. Tokių bylų skaičius, anot pokalbininkės, pradėjo sparčiai augti nuo praėjusių metų vidurio.

G. Katilauskienė išreiškė viltį, kad artimiausiu metu situacija keisis. Nelegalių universitetų veikimo Lietuvoje pasekmes valstybės saugumui apsvarsčiusio Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje nutarta sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri teiktų siūlymus, kaip keisti teisės aktus ir užkirsti kelią nelegaliai užsienio aukštųjų mokyklų veiklai Lietuvoje. Siūlymus darbo grupė turėtų pateikti iki gruodžio 1 dienos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.