Be kaltės kalėjęs kaunietis gaus kompensaciją

Be kaltės už tariamą apiplėšimą 8 mėnesius buvusiam suimtam psichinę negalią turinčiam kauniečiui valstybė turės sumokėti 20 tūkstančių litų.
Apeliacinis teismas praėjusią savaitę paliko galioti Kauno apygardos teismo sprendimą dėl priteistos neturtinės žalos.

Be to, teismas pažymėjo ir tai, kad nepagrįstai pripažinus žmogų padariusiu visuomenei pavojingą veiką, jis priverstinai pakankamai ilgą laiką buvo laikytas psichiatrinėje ligoninėje.

A.P. teismui skundėsi, kad iš anksto susitarę du kauniečiai melagingai apkaltino jį plėšimu 2000-ųjų spalį. Netrukus A.P. buvo suimtas ir 8 mėnesius nuosprendžio laukė nelaisvėje.

2001-ųjų birželį vyriškis buvo pripažintas kaltu dėl plėšimo, tačiau nuo bausmės atleistas dėl ligos. Po ekspertizių paaiškėjo, kad nuo paauglystės psichine liga sergantis asmuo

inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Tačiau praėjus keliems metams po šio nuosprendžio, buvo nuteisti ir kaunietį melagingai apkaltinę asmenys, o Aukščiausiasis Teismas panaikino Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, kuria A.P. buvo pripažintas kaltu.

Ieškovas pažymėjo, jog dėl neteisingo apkaltinimo patyrė daugybę išgyvenimų. Jis buvo neteisingai apkaltintas plėšimu, sulaikytas, vėliau suimtas, ne vieną kartą etapuojamas su kitais nusikaltėliais, kurių buvo išjuoktas ir sumuštas, taip pat prieš jo valią buvo laikomas Utenos psichiatrijos ligoninėje bei gydytas Kauno psichiatrijos ligoninėje.

Dėl patirtų smurto veiksmų jam buvo lūžę šonkauliai, todėl teko kentėti fizinį skausmą. Ieškovas nurodė, kad atsižvelgiant į jo amžių, ligas, patirtus išgyvenimus dėl ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų, pablogėjo sveikata.

Po sūnaus suėmimo motina buvo apgauta ir neteko buto, o 2000-ųjų gruodžio 2 dieną ji mirė.

Į teismą patekus bylai dėl neturtinės žalos, paaiškėjo, kad kauniečio suėmimas truko nepateisinamai ilgai, o tiriant baudžiamąją bylą dėl tariamo plėšimo pastebėti delsimo požymiai.

Teismo įsitikinimu, Kauno miesto apylinkės teismas, parinkdamas ir skirdamas kardomąsias priemones ieškovui, neatsižvelgė į ieškovo asmenybę, jo elgesį, neįvertino ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų. Ikiteisminio tyrimo ir teismo pareigūnai bylos tyrimą galėjo atlikti sparčiau.

Bylą laimėjęs kaunietis neatlyžo ir teismo sprendimą apskundė Apeliaciniam teismui, prašydamas priteisti 100 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimą.

A.P. manymu, pirmos instancijos teismas ne visiškai įvertino patirtus išgyvenimus, tai yra, ikiteisminio tyrimo pareigūnų elgesį, kitų kalinių tyčiojimąsi. Dėl nepagrįsto kaltinimo nukentėjo orumas ir garbė.

Ieškovo manymu, teismas taip pat nevisiškai įvertino patirtus išgyvenimus dėl motinos mirties, kuri mirė sūnui esant suimtam. Be to, dažnai vežamas į teismą kardomosioms priemonėms pratęsti iš kitų kaltinamųjų patirdavo įvairias patyčias, o psichiatrinėje ligoninėje visi smerkė dėl nusikaltimo padarymo.

A.P. teigė dėl teisėsaugos pareigūnų elgesio ilgą laiką buvo žalojamas tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Jam padaryta moralinė ir fizinė žala, pablogėjo sveikata. Teismo priteista žala nėra adekvati patirtiems išgyvenimams.

Tačiau Apeliacinis teismas nusprendė, kad A.P. prašoma priteisti 100 tūkst. litų neturtinė žalos atlyginimo suma prieštarauja teisminei praktikai analogiško pobūdžio bylose, taip pat šioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovas neįrodė, jog prieš jį buvo naudotas smurtas, dėl kurio jis patyrė sužalojimus (esą buvo sulaužyti šonkauliai). Tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes.

Kaunietis taip pat skundėsi, kad esą nusikaltėliai pardavė motinos butą, kuris jam buvo paliktas testamentu.Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovo patirti išgyvenimai dėl motinos mirties nėra susiję priežastiniu ryšiu su priteistinos žalos dydžiu, todėl nurodyta aplinkybė neturi teisinės reikšmės priteisiant konkretų neturtinės žalos dydį dėl nepagrįstai iškeltos baudžiamosios bylos, turinčios delsimo požymių.

Teismo manymu, manydamas, kad pažeistos jo teisės dėl motinos buto, A.P. turi teisę jas ginti pareikšdamas atskirą ieškinį

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.