Greitosios medikams – neįgyvendinami reikalavimai

Šalies darbo įstatymuose yra nurodyta, kad dirbdami vyrai negali kilnoti sunkesnių nei 30, o moterys – nei 10 kilogramų krovinių. Tokie reikalavimai taikomi ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojams.

Kartkartėmis šalies greitosios medicinos pagalbos tarnybos iš Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų sulaukia priminimų, kad privalu paisyti darbo įstatymų, reglamentuojančių didelius energometrinius krūvius. „Jokių išlygų nėra. Neišskirti ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Todėl jų darbas turi būti organizuotas taip, kad nereikėtų kilnoti sunkių krovinių, o jei tenka, už tai turi būti papildomai kompensuojama”, – teigė inspekcijos Marijampolės skyriaus vyresnioji inspektorė Sofija Baronienė ir pripažino, kad tokių sąlygų laikytis, kai į iškvietimus dažniausiai vyksta tik vairuotojas ir slaugytoja, beveik neįmanoma.

Pasak jos, pagal normas dviem asmenims išnešti ligonį neštuvais negalima, turi kas nors padėti, arba brigada turi būti aprūpinta specialia technika. „Už tokius darbo įstatymų pažeidimus mes nebaudžiame, tik nurodom, kad būtų taikomos medikų darbą lengvinančios priemonės”, – aiškino inspektorė ir priminė, jog sunkumų kilnojimas patiems medikams gali grėsti sveikatos sutrikimais – stuburo sužalojimais. Ji pripažino, jog neseniai tikrintoje Šakių greitosios medicinos pagalbos stotyje tokių atvejų fiksuota dar nebuvo. „Kas pasijuto blogai, šio darbo jau nedirba, nes kiekvienas žinom savo sveikatos kainą. Čia užsiliko tik patys ištvermingiausi”, – sakė kalbinti Šakių greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai. „Kai reikia skubiai žmogų vežti į ligoninę, tai nežiūri, kiek jis sveria, kvietiesi ką nors į pagalbą, o jei jos nėra, tai ir dviese su vairuotoju tempiam neštuvus su ligoniu iš antro ar trečio aukšto”, – kalbėjo daugiau nei tris dešimtis metų greitosios medicinos pagalbos automobiliu važinėjanti šakietė, minėdama, kad tai viena iš opesnių, bet ne pati didžiausia jų specifinio darbo bėdų.

„Pradėjome problemų ieškoti ten, kur jų anksčiau tikrai nebūtume ieškoję”, – taip darbo inspektorių raginimus apibūdino Šakių greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Rimgaudas Lebedžinskas. „Į beveik visus iškvietimus turėtų vykti dar ir keturi sanitarai. Tik tada galėtume kalbėti apie norminiuose aktuose numatytų reikalavimų laikymąsi”, – teigė R.Lebedžinskas. Deja, anot jo, greitosios medicinos pagalbos stočių finansavimas nėra toks, kad šios išgalėtų samdytis papildomų žmonių. Šiemet Šakiuose jau pradėjo dirbti 4 paramedikai, gelbstintys slaugytojoms, praėjusį mėnesį nusipirkta speciali moderni įranga ligoniams transportuoti. Vis dėlto šito kol kas nepakanka, kad greitosios pagalbos stoties darbuotojų darbo sąlygos atitiktų europinius reikalavimus.

Panaši į Šakių situacija ir Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stotyje. „Stengiamės, kad į iškvietimus važiuotų ne dviejų žmonių brigada, o kartu su jais ir dar vienas ar du sanitarai. Kai matome, kad savo jėgomis neišsiversime, į pagalbą kviečiamės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyrus”, – prisipažino vyriausioji slaugos administratorė Dalė Besasparienė. Dabar stotis rengiasi pirkti specialią įrangą, kuria naudojantis būtų lengviau ligonį nešti laiptais, nes beveik du trečdaliai miestelėnų gyvena daugiabučiuose namuose, tad išnešti ant neštuvų ligonį iš 4 ar 5 aukšto nėra taip lengva. Vienas tokios įrangos komplektas, nelygu funkcionalumas, kainuoja nuo 6 iki 28 tūkst. litų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , .

1 atsiliepimas į "Greitosios medikams – neįgyvendinami reikalavimai"

  1. pepe

    😳 Turėtų būti gėda kalbėti direktoriams ir administratorėms,nes jie sedi kabinetuose ir jiems nerūpi nešami svoriai.Iš aplinkinių pagalbos irgi nesulauksi.Žodžiu ši tema niekm nerūpi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.