Šiandien iš Klaipėdos į Vilnių šis prokuroras atvyksta atlikti neįprasto vaidmens – Generalinėje prokuratūroje turėtų vykti jo, kaip įtariamojo, apklausa.
Iki šiol prokuroras savo kabinete buvo visagalis – jam pakakdavo pagrasinti baudžiamąja byla, ir išsispręsdavo asmeninės problemos. O jei neišsispręsdavo, nepaklusnieji virsdavo įtariamaisiais. Ar nekeista, jog Generalinė prokuratūra nemanė, kad asmeninių reikalų tvarkymas prokuroro kabinete – tai spaudimas nenusikaltusiam piliečiui?
Atėmė ginklą ir telefoną
„Baisiausia, kad į kabinetą pradėjo pulti prokurorai, kaip vilkai ištroškę avienos. Visi įsakmiu balsu: „Kupšy, atiduok ginklą, Kupšy, rodyk, ką turi seife, atiduok tarnybinį pažymėjimą, paduok kodeksus ir literatūrą.” Atvirai – sunkiai supratau, kas dedasi. Darbo kabinete mačiau rankas kišenėje laikantį ir smagiai besišypsantį Stanislovą Stulpiną. Tuoj buvo pareikalauta mobiliojo telefono, nors jis ir buvo mano nuosavybė. Atsisakius jį pateikti, S.Stulpinas įsakė paskambinti į „Omnitel”, kad išjungtų liniją.”
Tai ištrauka ne iš knygos apie NKVD siautėjimą Lietuvoje pokario metais, o iš velionio prokuro Ferdinando Kupšio niekur nespausdinto interviu. 2003 metais F.Kupšys atleistas iš Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigų kaip asmuo, paskleidęs apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją. Tuometinis generalinis prokuroras Antanas Klimavičius pareiškė, kad paskleisdamas tikrovės neatitinkančias žinias, kurios vėliau buvo platinamos per spaudą, F.Kupšys padarė tarnybinį nusižengimą, sukompromitavo prokuroro vardą.
Tos tikrovės neatitinkančios žinios – Generalinėje prokuratūroje gautas anoniminis laiškas apie S.Stulpiną. Širdies šuntavimo operaciją patyręs, savo sveikatą itin tausojęs F.Kupšys, konfliktavęs su S.Stulpinu, atsidūrė tarp įtariamųjų.
„Tikrai prisipažinau S.Stulpinui, kad rašiau skundą. Kokios prisipažinimo aplinkybės?
Ar prokuroro draugė?
Tai buvo anaiptol ne pirma ir ne vienintelė Generalinę prokuratūrą pasiekusi informacija apie S.Stulpiną. 2003 metų balandį skundą dėl neteisėtų S.Stulpino veiksmų Generalinei prokuratūrai nusiuntė klaipėdietis Darius Kulertas, kuriam priklausantis automobilis BMW 535 1995 metais buvo pavogtas iš automobilių stovėjimo aikštelės „Vingis” Klaipėdoje. Prieš 12 metų pavogtas automobilis kainavo 11,5 tūkst. litų.
„Atsakovai, iš kurių buvo priteista dalis mano pavogto automobilio vertės, vėl bando padedami Klaipėdos vyriausiojo prokuroro S.Stulpino įrodyti, kad dėl vagystės esu kaltas aš”, – piktinosi D.Kulertas.
Tiriant bylą D.Kulertą bandyta iš nukentėjusiojo paversti įtariamuoju. Tyrėjai suabejojo, ar automobilis teisėtai priklausė D.Kulertui, atsirado žmonių, neva mačiusių, kad pats D.Kulertas išvairavo savo automobilį.
D.Kulertas suabejojo tyrėjais ir labiausiai – S.Stulpinu. „Prašau jūsų išsireikalauti į Generalinę prokuratūrą šią baudžiamąją bylą, patikrinti visų prokuroro veiksmų teisėtumą, pagrįstumą, bylos tyrimo eigos pagrįstumą, savalaikiškumą, objektyvumą, teisiškai procesiniu dokumentu įvertinti Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro S.Stulpino veiksmus organizuojant šios bylos tyrimą, pačiam atliekant procesinius veiksmus bei priimant procesinius sprendimus, patikrinti, ar jo veiksmuose nėra piktybinio suinteresuotumo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bei įgaliojimų viršijimo”, – rašė generalinei prokuratūrai D.Kulertas.
Klaipėdietį piktino, kad prokuroras kreipėsi į VĮ „Regitra”, kad būtų anuliuotas pavogtos transporto priemonės registravimas, prašė antstolės G.Pociuvienės sustabdyti priteistos sumos išieškojimo procedūras. „Prokurorui tokia teisė įstatymo nesuteikta, jis viršydamas savo įgaliojimus bei piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi kišasi į civilinių teisinių ginčų sprendimą, daro moralinį neigiamą sprendimą”, – skundėsi D.Kulertas.
Tuo metu Klaipėdoje jau sklandė ir iki šiol tebesklando gandai, kad S.Stulpinas susidraugavo su automobilių stovėjimo aikštelės, iš kurios pavogtas D.Kulerto BMW, savininke Daiva Žukauskiene-Daugnoriene.
Tačiau Generalinė prokuratūra, patikrinusi D.Kulerto skundą, vėl nenustatė jokių rimtų pažeidimų, dėl kurių vertėtų nubausti S.Stulpiną.
Tyrė ONTT
Buvęs „Klaipėdos” dienraščio žurnalistas Vaidotas Zaleckas, dabar vadovaujantis spaustuvei uostamiestyje, vienas iš nedaugelio, kurie ryžosi atvirai prabilti apie S.Stulpiną. Bet ir jis buvo užčiauptas. Kartu su TV žurnaliste Rūta Grinevičiūte V.Zaleckas Tauragės teisme nuteistas už tai, kad neva apšmeižė prokurorą. Šis teismo nuosprendis apskųstas aukštesnės instancijos teismui. O V.Zaleckas LŽ patvirtino ne vienus metus rinkęs informaciją apie vyriausiojo miesto prokuroro veiklą.
„2002-aisiais Klaipėdos miesto policijos Organizuotų nusikaltimų tarnyba atliko tyrimą dėl prokuroro S.Stulpino galimo dalyvavimo prievartaujant turtą iš uostamiesčio verslininko Audriaus Zako, – papasakojo V.Zaleckas. – Šis vyras teigė patyręs vyriausiojo prokuroro spaudimą atsisakyti nuosavo turto – dviejų milijonų litų – buvusio partnerio V.Pociaus naudai.”
V.Zaleckas parodė A.Zako skundą: „2002 birželio 26-ąją 8 val. man paskambino asmuo, prisistatęs vyriausiuoju prokuroru S.Stulpinu. Jis liepė 10 val. atvykti į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą. Prokuratūroje vyriausiasis prokuroras S.Stulpinas be jokių paaiškinimų liepė man per dieną susitvarkyti reikalus su V.Pociumi, nes kitaip man bus iškelta baudžiamoji byla.
Užčiaupė žurnalistus
Priešingai Generalinė prokuratūra reagavo gavusi S.Stulpino prašymą iškelti baudžiamąją bylą žurnalistams V.Zaleckui ir R.Grinevičiūtei, suabejojusiais prokuroro sandorių dėl žemės sklypų teisėtumu ir tuo neva apšmeižusiais jį ir visą Klaipėdos prokuratūrą. Ant S.Stulpino skundo atsirado rezuliucija pradėti ikiteisminį tyrimą, nors Generalinė prokuratūra dėl šmeižto ikiteisminį tyrimą pradeda tik išskirtiniais atvejais, kai tai susiję su visuomenės interesu. Prisiminkime, kad Generalinė prokuratūra šiais metais nerado pagrindo į teismą kreiptis dėl viename leidinyje aprašytų žeminančių VSD karininko ir diplomato Vytauto Pociūno mirties aplinkybių. O štai dėl S.Stulpino kreipėsi.
„Visai nenustebau, kai išgirdau, ką apie S.Stulpino darytą spaudimą papasakojo Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė”, – prisipažino prokuroro veiklą ne vienus metus atidžiai stebėjęs V.Zaleckas.
LŽ primena skaitytojams, kad Generalinė prokuratūra tradiciškai rimtų pažeidimų S.Stulpino veikloje nepastebėjo. Komisija konstatavo, kad pokalbiai su R.Baškyte nebuvo spaudimas, bet leido susiformuoti nuomonei, kad vyriausiasis prokuroras S.Stulpinas piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais ir naudodamasis tarnybine padėtimi tvarko žmonos nuosavybės dokumentus.
Panašios aplinkybės
Kad patektum į buvusį S.Stulpino kabinetą, turi įeiti į pastatą, ant kurio užrašyta „Prokuratūra”, prisistatyti budinčiajam, pereiti priimamąjį, kur viršininko ramybę sergsti sekretorė. Ir tik tada patenki į kabinetą, kuriame turėtų viešpatauti įstatymas. Logiška, jei taip mąsto kiekvienas, įeinantis į prokuratūrą.
O kodėl Generalinė prokuratūra mąsto kitaip? Ar nekeista, kad jos pareigūnai, ne vienus metus gaudavę skundų dėl S.Stulpino veiklos, taip ir neįžvelgė pažeidimų? Galima būtų pasakyti, kad teisinė valstybė tokiais metodais nekuriama. Kad teisinėje valstybėje prokuroras niekada neišdrįstų tvarkyti asmeninių reikalų išsikviesdamas jam reikalingus žmones, lyg nusikaltėlius, į prokuratūrą.
Galbūt Generalinė prokuratūra keičiasi? Praėjusią savaitę ji pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuriame S.Stulpinas – vienas iš trijų įtariamųjų.
Iš neoficialių šaltinių LŽ sužinojo, kad buvęs prokuratūros vadovas kaltinamas, kad pasirūpino, jog vienas uostamiesčio UAB nemokamai suremontuotų automobilį. Kalbama, neva UAB vadovai pretenzijų S.Stulpinui neturi, o automobilio remonto detalės paaiškėjo pareigūnams pasinaudojus operatyvinėmis priemonėmis.
Ar ši byla turi ateitį, ar ji neužstrigs kur nors pusiaukelėje, kaip jau ne kartą yra buvę, niekas nedrįso komentuoti. Gal ir neužstrigs, jei S.Stulpino užtarėjai pavargo jį ginti nuo nemalonumų. Užtarėjai ne tik Generalinėje prokuratūroje – čia ir įtakingas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Antanas Bosas, ir Apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius, su kuriuo intensyvūs santykiai fiksuoti dar nuo 1985 metų, kai S.Stulpinas tapo Šilutės rajono vyriausiuoju prokuroru, o V.Milius buvo šio rajono liaudies teismo pirmininkas. Tačiau nėra amžinų „stogų” – kartais ir jie prakiūra.
O gal byla ir užstrigs. Negi S.Stulpinas per tris dešimtmečius nepririnko kompromituojančios medžiagos apie savo viršininkus, su kuriais ne kartą žvejojo Šilutėje ir Klaipėdoje? Ir kurių pavardės LŽ žinomos? Šiandien S.Stulpino Vilniuje, Generalinėje prokuratūroje, laukianti apklausa bus nelengva ne tik įtariamajam.