Fizinis asmuo įsigijo komercinės paskirties sklypą, kurį išnuomojo uždarai akcinei bendrovei 10 metų laikotarpiui. UAB šiame sklype pastatė komercinės paskirties pastatą. Po 3 metų fizinis asmuo šį sklypą parduoda tai pačiai bendrovei. Pajamos viršys 100 000 litų.
Ar fizinis asmuo nuo gautų pajamų už parduotą žemės sklypą sumos, viršijančios 100 000 litų, turi skaičiuoti PVM?
– Atsakant į klausimą, ar gautos pajamos už parduodamą žemės sklypą yra PVM objektas, reikia nustatyti, ar šio žemės sklypo pardavimas yra laikomas fizinio asmens ekonomine veikla, ar tai yra atsitiktinis sandoris.
Ekonominė veikla yra vienas iš pagrindinių požymių nustatant, ar konkreti veikla yra PVM objektas. Ekonominė veikla apima bet kokią veiklą, kurią vykdo ūkio subjektas veikdamas kaip toks, t.y. siekdamas gauti bet kokių pajamų.
Kad veikla būtų laikoma ekonomine veikla, ji turi būti atlyginta, t.y. tokia veikla, kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (nepriklausomai nuo tokios veiklos tikslo ar rezultatų – įskaitant pelno siekimą). Tai reiškia, kad ekonominė veikla suprantama pačia plačiausia prasme, įskaitant tokias veiklos rūšis kaip žuvininkystę, kasybą, žemės ūkio veiklą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu ir pan.
Kadangi toks ekonominės veiklos apibrėžimas yra labai platus, PVM įstatyme išvardijamos veiklos rūšys, kurios, nors ir atitinka ekonominės veiklos požymius, nelaikomos ekonomine veikla:
– darbo veikla;
– valstybės ir savivaldybių veikla.
Valstybės, savivaldybių, jų institucijų bei įstaigų, o įstatymų nustatytais atvejais – ir kitų viešųjų juridinių asmenų veikla nelaikoma ekonomine veikla, jeigu minėtą subjektą tokią veiklą vykdyti įpareigoja teisės aktai ir tokia veikla nekonkuruoja su kitų asmenų tiekiamomis prekėmis ar teikiamomis paslaugomis.
Ekonomine veikla nelaikomi atsitiktiniai sandoriai. Todėl ekonominę veiklą reikia atskirti nuo atsitiktinių sandorių. Atsitiktiniai sandoriai nelaikomi ekonomine veikla todėl, kad ekonominei veiklai yra būdingas pasikartojamumas, tęstinumas, t.y. sandorius sudarantys asmenys turi turėti ketinimą veiklą vykdyti ir siekti iš jos gauti pajamų. Ši nuostata yra vertinamojo pobūdžio ir siekiant nustatyti, ar asmuo vykdo ekonominę veiklą, ar ne, reikia įvertinti daug aplinkybių. Tiesiogiai ji negali būti susieta nei su tam tikru skaičiumi tapačių sandorių, sudarytų per tam tikrą apibrėžtą laikotarpį, nei su kokiu kitu kiekybiškai išreikštu kriterijumi.
Todėl nustatant, ar fizinio asmens konkreti veikla yra laikoma ekonomine veikla, ar jo sudaryti sandoriai nėra atsitiktiniai, turi būti atsižvelgiama į konkrečias aplinkybes ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatoma atskirai.
Taigi, kaip teigiama paklausime, fizinio asmens įsigytas komercinės paskirties žemės sklypas buvo išnuomotas 10 metų laikotarpiui – siekiant gauti pajamų. Šiame sklype uždara akcinė bendrovė pasistatė komercinės paskirties pastatą. Žemės sklypas parduodamas (tai pačiai bendrovei). Taigi akivaizdu, kad šis sklypas įsigytas ne fizinio asmens (kaip tokio) poreikiams tenkinti, o siekiant gauti pajamų. Todėl tiek sklypo nuoma, tiek sklypo pardavimas yra laikytina fizinio asmens ekonomine veikla.
Tuo atveju, kai iš ekonominės veiklos gautų PVM apmokestinamų pajamų per 12 pastarųjų mėnesių suma pasiekia ir viršija 100 000 litų, atsiranda prievolė skaičiuoti PVM ir mokėti į biudžetą bei registruotis PVM mokėtoju.
Janina Vaičienė,
Kauno AVMI Švietimo ir konsultavimo skyriaus vyriausioji pecialistė