Galvos plovimas – dar ne SPA

SPA. Tai pavadinimas, Lietuvoje tapęs pasipelnymo priemone. Iki šiol jis suteikia galimybę siūlyti abejotinos kokybės, bet brangiai kainuojančias paslaugas.

Siūlo kirpyklos ir pirtys

Daugybė verslininkų linkę piktnaudžiauti skambiu, bet Lietuvoje teisiškai neapibrėžtu pavadinimu.

Kol kas pavadinimą, kuris yra lotyniško posakio „sanitas per aqua”, verčiamo „sveikata per vandenį”, trumpinys, vartoja bet kas – ir kirpyklos ir pirtys.

Todėl nuspręsta įstatymais reglamentuoti, kokiais atvejais jį galima vartoti.

Tačiau dėl būsimojo apibrėžimo jau kilo daug karštų diskusijų.

Vartoja kas tik nori

Šiuo metu SPA pavadinimą oficialiai naudoja apie 30 Lietuvos įmonių.

„Šį trumpinį pas mus vartoja bet kas, o abejotinomis paslaugomis klaidindami ne tik Lietuvos vartotojai, bet ir užsieniečiai”, – tvirtino Lietuvos nacionalinės kurortų asociacijos generalinė sekretorė Jurgita Kazlauskienė.

Todėl pašnekovė siūlo remtis Europos SPA asociacijos (ESPA), kurios narė yra ir Lietuvos nacionalinė kurortų asociacija, praktika.

Visos ESPA narės siekia suvienodinti Europoje teikiamų SPA paslaugų apibrėžimą ir įdiegti panašų paslaugų kokybės standartą.

Privilegija – tik kurortams

Pavadinimą SPA siūloma leisti vartoti tik tiems paslaugų tiekėjams, kurie veikia valstybės pripažintuose kurortuose.

Pagal ESPA rekomendacijas, SPA paslaugų tiekėjai turi naudoti ne bet kokį, o tik gydomųjų savybių mineralinį arba terminį vandenį.

Be to, visas procedūras privalo atlikti profesionalai, turintys medicininį išsilavinimą ir dirbantys pritaikytose patalpose.

J.Kazlauskienė mano, kad plačiąja prasme SPA pavadinimo neturėtų naudoti didmiesčiuose, kurie nėra kurortai, veikiantys poilsio ar sveikatingumo centrai.

Jos teigimu, kad gautum kokybišką paslaugą, neužtenka praleisti poros valandų po darbo tame pačiame mieste esančiame poilsio centre. SPA turi būti visas veiksnių, gerinančių sveikatą, kompleksas: ne tik vanduo, bet ir grynas oras, aplinkos pakeitimas.

Paslaugos – ne stotyje

Tačiau neseniai susikūrusios Nacionalinės SPA asociacijos prezidentas Lukas Mackevičius laikosi kitokios nuomonės.

„Mano pozicija yra neapriboti SPA vardo naudojimo vien kurortuose”, – aiškino L.Mackevičius.

Asociacija Vyriausybei pateikė tvirtinti SPA apibrėžimo projektą.

„Paslaugos turi būti teikiamos tik tam pritaikytoje patalpoje, o ne kur nors stotyje ar kirpykloje”, – minėjo prezidentas.

Anot L.Mackevičiaus, Tarptautinės SPA asociacijos nuostatos esą nežvelgia taip siaurai kaip kurortininkai ir nereikalauja, kad vanduo, naudojamas SPA paslaugoms, būtų tik turintis gydomųjų savybių: mineralinis, jūrinis arba terminis.

„Plačiąja prasme ir patį žmogų galima traktuoti kaip vandenį, nes iš jo sudaryta apie 80 procentų mūsų kūno”, – pastebėjo L.Mackevičius.

Kaimo sodyba – ne SPA

Nepaisant skirtingų požiūrių, sutariama, kad pavadinimą SPA būtina apibrėžti.

Dabar tai yra madingas, klientus vilioti tinkamas žodis ir niekam nėra trukdžių juo naudotis.

„Susidarė situacija, kai vos ne kiekviena kirpykla, plaunanti plaukus ir atliekanti galvos masažą, vadinasi SPA. Teko girdėti, kad net kaimo sodybos naudoja šį pavadinimą”, – teigė L.Mackevičius.

Pašnekovas sakė, kad reglamentavus trumpinio vartojimą, būtų galima lengviau nuspręsti, ar siūlomos paslaugos pateisina pavadinimą.

„Pas mus apsilankę žmonės suprasdavo, kad SPA nėra tik baseinas, pirtis ir džakuzi. SPA – tai gyvenimo būdas”, – teigė prezidentas.

Tai ir ne manikiūras

Viešbučio „Palanga” SPA centro koordinatorė Živilė Knabikienė pripažino, kad pateikti aiškų SPA apibrėžimą – sunku ir subtilu.

„SPA nėra vien manikiūras ar kojų pamirkymas vandenyje. Tačiau rinkodaros tikslais pas mus SPA vardas naudojamas bet kur. Tačiau manau, kad klientai gali apsigauti tik vieną kartą. Kitąkart ten, kur gavo nekokybiškas paslaugas, nebeis”, – samprotavo Ž.Knabikienė.

Ji laikosi nuostatos, kad procedūroms naudojamas vanduo neprivalo būti gydomasis, o patys SPA centrai gali egzistuoti ir didmiesčiuose.

„Pasaulyje yra įvairių SPA centrų: ir medicininių, ir dienos. Nėra sutarimo, kokie jie turėtų būti. Tinkamą atmosferą galima sukurti ir didmiestyje”, – įsitikinusi pašnekovė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.