Jungtinių Valstijų ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) atstovai aptars tolesnius veiksmus, kurių reikalauja „beprecedentis” Rusijos sprendimas iš esmės sumažinti tarptautinių stebėtojų skaičių gruodžio 2 dieną vyksiančiuose parlamento rinkimuose, pranešė oficialusis Vašingtonas. Po neigiamos Vakarų reakcijos Centrinė rinkimų komisija (CRK) pranešė galinti padidinti kvotą.
ESBO daug vėliau nei tikėjosi gavo Maskvos kvietimą atsiųsti stebėtojų, kuriems leista dalyvauti Valstybės Dūmos rinkimuose su trumpalaike misija. Rusija leido atsiųsti tik 70 žmonių, kai tuo tarpu 2003 metais ESBO stebėtojų buvo 400.
ESBO diplomatai Rusijos iškeltus barjerus stebėtojams pavadino Kremliaus planų apriboti Vakarų įtaką posovietinėje erdvėje dalimi.
„Mes dabar turime suprasti galimas pasekmes, nes jos rimtai apribos prasmingo stebėjimo galimybę”, – sakė ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) atstovė Urdur Gunnarsdottir (Urdur Gunarsdotir).
„Bet koks mėginimas susilpninti rinkimų stebėjimo mechanizmą mums kelia nerimą”, – pareiškė trečiadienį JAV Valstybės departamento atstovas Seanas McCormackas (Šonas Makormakas), kuris pranešė, kad valstybės sekretorės pavaduotojas Nicholas Burnsas (Nikolas Bernsas)
susitiks su ODIHR vadovu Christianu Strohaliu (Kristianu Štrohaliu) ir aptars padėtį.
ESBO sako, kad per Rusijos CRK skirtus glaustus terminus ir turint tiek nedaug stebėtojų organizuoti išsamų ir tikslų monitoringą bus labai sunku.
Daugeliui Vakarų šalių ESBO vertinimas yra ir išsamus verdiktas, ar rinkimai buvo teisingi ir sąžiningi, ar ne.
Šie vertinimai erzina Rusijos oficialiuosius atstovus: jie reikalauja, kad Vakarai liautųsi „skaitę paskaitas” apie demokratiją ir kaltina juos išankstiniu nusistatymu bei dvejopais standartais.
Spalį Kremlius pasiūlė ESBO sumažinti stebėjimo misijų Rusijoje ir dar šešiose buvusiose sovietų respublikose skaičių, taip pat uždrausti stebėtojams europiečiams komentuoti balsavimo eigą iškart po to, kai rinkimų apylinkės baigia darbą. Rusijos projektui pritarė Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas ir Uzbekistanas, kurios taip pat yra ESBO, vienijančios 56 valstybes, narės.
U.Gunnarsdottir šį projektą pavadino bandymu „suparalyžiuoti” vieną autoritetingiausių tarptautinių stebėtojų misijų ir suabejojo, ar ESBO tam pritars.
„GERA VALSTYBĖS VALIA”
CRK tokias Vakarų pretenzijas pavadino skubotomis.
„CRK tik rekomenduoja. Jie (ESBO) turi teisę pasiųsti 120 stebėtojų, bet privalo pagrįsti tokio skaičiaus būtinybę. Mes pasirengę įsiklausyti”, – sakė „Reuters” CRK narys Igoris Borisovas, komentuodamas ESBO ir JAV reakciją.
Jis pasiūlė tarptautinių stebėtojų pakvietimą į rinkimus Rusijoje traktuoti kaip ESBO narės „gerą valią”.
„Mes rodome gerą valią, kviesdami 70 žmonių. Jei kažkas panorės atsiųsti mums milijoną stebėtojų, gal irgi įsakysite juos priimti?” – retoriškai klausė I.Borisovas.
CRK duomenimis, per praėjusius Dūmos rinkimus 2003 metais buvo pakviesta daugiau kaip 1000 užsienio stebėtojų, iš jų apie 400 – nuo ESBO.
ESBO vertinimu, 2003-ųjų parlamento rinkimuose būta pažeidimų, pavyzdžiui, opozicinės partijos ribotai galėjo naudotis žiniasklaidos paslaugomis.
Prezidentui Vladimirui Putinui ištikima partija „Vieningoji Rusija” įkalbėjo jį figūruoti rinkimų sąrašo pradžioje, jo vardu varo agitaciją ir būsimąjį balsavimą vadina pasitikėjimo prezidentu referendumu. V.Putinas iš savo posto turės trauktis 2008 metais.
Opozicija rinkimų kampaniją vadina širma, kuria dangstomas valstybės aparato noras pratęsti V.Putino įgaliojimus dar vienai kadencijai. Rusijos valdžia žada, kad rinkimai bus teisingi, o už bet kokius pažeidimus – baudžiama.