Gdanske (Lenkija) vykusioje tarptautinėje geležinkelio produkcijos parodoje TRAKO 2007 lankęsi AB „Lietuvos geležinkeliai” specialistai ne tik apžiūrėjo eksponatus, bet ir dalyvavo debatuose.
ES šalyse keleivių vežimo veikla traktuojama kaip valstybės socialinis įsipareigojimas gyventojams ir yra finansuojamas šalies biudžeto lėšomis.
Pagrindinė debatų tema – „Geležinkelių transporto perspektyvos iki 2020 metų”. Lenkijos transporto ministras Jerzy Polaczekas atkreipė dėmesį į nuolat augantį keleivių ir krovinių pervežimo poreikį, verčiantį ieškoti priemonių bei kurti ambicingus geležinkelio plėtros planus. J.Polaczekas ypač pabrėžė labai sveikintiną ES sprendimą iš dalies finansuoti keleivių geležinkelio riedmenų pirkimą. Šia galimybe jau naudojasi Lenkijos geležinkeliai ir geležinkelio produkcijos gamintojai. Informacija apie tai viešai buvo skelbiama jų stenduose ir paviljonuose. TRAKO 2007 paroda Lenkijoje rengiama neporiniais metais kas antrus metus. Poriniais metais ji sukviečia šios srities specialistus į Vokietiją. Šiemetinė Gdansko paroda, palyginus su ten pat vykusia prieš dvejus metus, išaugusi tris kartus.
Biudžeto lėšomis
Pasak parodos TRAKO 2007 debatuose dalyvavusio Albino Ragauskio, AB „Lietuvos geležinkeliai” generalinio direktoriaus pavaduotojo, Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus, ES šalyse keleivių vežimo veikla traktuojama kaip valstybės socialinis įsipareigojimas gyventojams ir finansuojamas šalies biudžeto lėšomis. Lietuvos biudžete taip pat turėtų atsirasti lėšų šiai nuostolingai veiklai finansuoti. Mat nuo kitų metų, liberalizavus geležinkelių sektorių, „Lietuvos geležinkelių” bendrovė privalo turėti lygias teisines ir ekonomines sąlygas su kitais vežimo rinkos dalyviais.
Savo jėgomis nepajėgs
Debatuose, be Lenkijos transporto ir finansų ministrų, Europos geležinkelių agentūros (ERA) vadovo bei CER įgaliotinio, dalyvavo ir Europos Komisijos transporto bei energetikos direktorato DG TREN atstovas. Pastarasis priminė, kad ES šalis nares įpareigoja visuomenei teikti reikalingas transportavimo paslaugas kaip socialines garantijas, sudarant sutartis su keleivių vežimo operatoriais. Deja, keleiviams vežti skirtų riedmenų parko taip greitai atnaujinti Lietuvos geležinkelininkai vien savo jėgomis nepajėgs. Keleivių vežimas – „Lietuvos geležinkelių” bendrovei nuostolinga veikla. Kasmet iš jos patiriama daugiau kaip šimtas milijonų litų nuostolių, kurie dengiami bendrovės lėšomis.
Perka vaivadijos
A.Ragauskio nuomone, Lietuva taip pat galėtų pasinaudoti Lenkijos patirtimi gerinant keleivių aptarnavimą geležinkeliuose. Pvz., kaimyninėje šalyje visiškai nestebina, kad Lenkijos vaivadijos vadinamąsias motrises (bėginius autobusus) perka savo lėšomis, įsigyja kitus riedmenis ir paskui pačios ieško vežėjų keleiviams pervežti. Galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl geležinkeliai Lenkijoje daug populiaresni negu Lietuvoje.
Atnaujinamas parkas
Paroda TRAKO 2007 šalies geležinkelininkams buvo ypač aktuali, nes Lietuvoje 2005 metais pradėta įgyvendinti traukos riedmenų parko atnaujinimo programa. Atnaujinamas keleivinių traukinių parkas, nes kai kurie keleiviniai traukiniai naudojami apie keturiasdešimt metų, trūksta ir keleivinių šilumvežių. A.Ragausko teigimu, reikalai į priekį pajudėjo tik pastaraisiais metais, kai sulaukiama daug didesnio Susisiekimo ministerijos dėmesio ir palaikymo. Aktyviai domimasi rinkos naujovėmis ir pasiūlymais. Pernai keleiviams vežti už 27 mln. litų buvo įsigyti keturi nauji šilumvežiai.
Nauji traukiniai ir motrisės
AB „Lietuvos geležinkeliai”, skatinama keleivių riedmenų atnaujinimo būtinybės, yra parengusi 2008-2013 metų investicinių lėšų panaudojimo planą. Pagal jį per minėtą laikotarpį numatoma modernizuoti vieną dyzelinį ir du elektrinius traukinius, įsigyti vienuolika elektrinių ir dvylika dyzelinių traukinių, 33 keleivinius vagonus bei vadinamąsias motrises (bėginius autobusus). Šiems tikslams įgyvendinti prireiks apie 600 mln. litų. Iš jų tik 28 mln. litų bus skirta iš ES fondų. Likusią dalį AB „Lietuvos geležinkeliai” finansuos savo lėšomis. Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai” kitąmet ketina įsigyti ir dviaukščių elektrinių traukinių, kursuosiančių tarp Vilniaus ir Kauno. Jie bus trumpesni, talpesni, patogesni, lengvesni ir greitesni už turimus. Taip pat planuojama įsigyti naujų dyzelinių traukinių bei keleiviniams vagonams traukti skirtų lokomotyvų.
Tarptautiniams keleivių pervežimams
Šios naujovės aktualios ne tik vietiniams, bet ir tarptautiniams keleivių pervežimams geležinkeliu. Pvz., siūloma, kad vėl pradėtų veikti keleivinis traukinys Varšuva- Vilnius, kursuosiantis kiekvieną dieną. „Iš tiesų, mums labai svarbus nuolatinis keleivinių traukinių susisiekimas geležinkeliu. Lenkija parengė finansinę programą, kurioje numatyta į geležinkelių keleivinio transporto modernizavimą investuoti apie vieną milijardą zlotų”, – teigia Lenkijos transporto ministras J.Polaczekas.
Lietuva taip pat pritaria Lenkijos siūlymui atnaujinti keleivinį susisiekimą geležinkeliu ir pažymi, kad kasdien veikiantis maršrutas skatins turizmą ir žmonių mobilumą. Pasak A.Ragauskio, tarp dviejų ES valstybių sostinių, Vilniaus ir Rygos, keleiviams taip pat nėra tiesioginio susisiekimo, vėl atnaujintos diskusijos dėl keleivių maršruto Vilnius-Kijevas atidarymo.
Su Rusijos miestais
Tobulinamas ir susisiekimas su Rusijos miestais Maskva bei Sankt Peterburgu. Pasak A.Ragauskio, vykdydama keleivinių riedmenų atnaujinimo programą ir siekdama pagerinti važiavimo sąlygas bei tapti konkurencinga rinkos dalyve, AB „Lietuvos geležinkeliai” artimiausiu metu savo lėšomis įsigijo tris naujus minkštuosius dviviečių kupė keleivinius vagonus, vadinamuosius SV. Jie bus skirti tarptautiniam susisiekimui ir galės važiuoti iki 160 km/h greičiu. Vagonai bus komfortiškesni ir jaukesni už šiuo metu naudojamus. Keleivių patogumui vagonuose įrengtos garsinės – vaizdinės keleivių informavimo sistemos, ekologiški tualetai, visuose kupė bus galima krauti nešiojamojo kompiuterio ar mobiliojo telefono bateriją, per televizorių pasižiūrėti DVD filmą. Bus sudarytos ir geresnės darbo sąlygos aptarnaujančiam personalui.
Sėkmingai važinėja Ukrainoje
Bendrovės atstovai parodoje Gdanske turėjo galimybę susipažinti su naujausiais riedmenimis, jų elementais bei kita geležinkeliuose naudojama produkcija. Pasak A.Ragauskio, labiausiai Lietuvos atstovus domino keleiviniai elektriniai traukiniai, motrisės, galimybė juos įsigyti ir pritaikyti Lietuvos geležinkeliams.
A.Ragauskio teigimu, motrisės, tiksliau, savaeigiai vagonai, yra pritaikyti neeuropinės vėžės geležinkeliams, tačiau sėkmingai važinėja Ukrainoje. Lietuvoje jos taip pat galėtų būti sėkmingai naudojamos priemiestiniams keleivių pervežimams, nes yra labai mobilios ir taupios, gali išvystyti 130 km/h greitį, yra pritaikytos neįgaliesiems.