Konstitucinis Teismas imasi aiškintis, ar teisėtai buvo keičiami 1998-2001 metų valstybės ir savivaldybių biudžetai. Verdiktas šioje byloje turės lemiamą įtaką sprendžiant, ar valstybė ir sostinės savivaldybė turės atlyginti milijoninius nuostolius bendrovei, su kuria, verslininkų teigimu, dėl netinkamo teisinio reglamentavimo nebuvo atsiskaityta už atliktus darbus.
Trečiadienį Konstituciniame Teisme pradedamoje nagrinėti byloje bus tikrinama, ar neprieštarauja Konstitucijai įstatymai, kuriais buvo patvirtinti ir vėliau sumažinti 1998, 1999, 2000 ir 2001 metų valstybės ir savivaldybių biudžetai. Šiuose įstatymuose nebuvo numatyta lėšų, reikalingų atsiskaitymui už jau suteiktas paslaugas. Taip pat bus tikrinamas su įstatymais susijusio Vyriausybės nutarimo, kuriuo Finansų ministerijai buvo pavesta laikinai apriboti išlaidų finansavimą, konstitucingumas.
Į Konstitucinį Teismą dėl šių teisės aktų kreipėsi Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjantis bendrovės „Lithun” prašymą iš valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės priteisti 37 milijonus litų. Bendrovės atstovai teigia, kad dėl minėtų teisės aktų asignavimų valdytojai negalėjo užtikrinti apmokėjimo iš valstybės ir sostinės savivaldybės biudžetų asignavimų už 1999-2001 m. jau suteiktas paslaugas ir atliktus darbus. Verslininkai sako, kad su jais nebuvo atsiskaityta už 79 objektų statybą Vilniuje. Skolos bendrovei susidarė už pastatų ir kelių remonto bei statybos, aplinkos tvarkymo darbus.
Vilniaus apygardos teismas mano, kad keičiant biudžetą galėjo būti pažeistas teisinio saugumo principas. Konstitucinis Teismas paskelbs, kiek pagrįsti įtarimai, kad valstybė neįvykdė savo pareigų – užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius.