Kol tai ketinama padaryti, buvusių aerodromų, kartodromų, stadionų bei šaudyklų teritorijose, priklausančiose valstybei, dygsta privatūs namai.
Praėjo septyniolika metų, kai Lietuvoje nebeliko sovietinės Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti (SDAALR arba geriau žinoma kaip DOSAAF), tačiau iki šios dienos niekas tiksliai negali pasakyti, kiek ši organizacija turėjo turto, kur ir kaip jis buvo panaudotas, kam jis priklauso dabar. Neseniai apsižiūrėta, kad įvairiuose Lietuvos miestuose bei rajonuose vietoj DOSAAF priklausiusių aerodromų, kartodromų, šaudyklų ar stadionų išdygo puošnios pilaitės ar prabangūs viešbučiai. Vietos valdžia bejėgiškai skėsčioja rankomis negalėdama paaiškinti, kaip valstybės turtas lyg ir nejučia suplaukė į privačias rankas.
Komiteto rūpestis
1990 metais Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas (AT-AS) priėmė nutarimą dėl DOSAAF turto perėmimo ir perdavė jį valdyti (ne nuosavybėn) kelioms techninio sporto draugijoms ir institucijoms, susijusioms su krašto apsauga. Valstybės kontrolės departamentui (tada taip vadinosi Valstybės kontrolė) buvo pavesta kontroliuoti, kaip šis turtas inventorizuojamas. 1990-ųjų AT-AS nutarime buvo parašyta, kad kilnojamasis ir nekilnojamasis DOSAAF turtas turi būti perimtas pagal organizacijos pasą. Veikiausiai tas nelemtasis pasas ir tapo didžiausiu kliuviniu (o gal kaip tik – puikia priedanga) organizacijos turtams skaičiuoti arba neskaičiuoti.
Ne pirmus metus buvusio DOSAAF turto klausimas ramybės neduoda ir Seimui. Šiandien Audito komitetas ketina išklausyti Vyriausybės atsakymą į klausimą, kodėl savo laiku tas turtas nebuvo pagal techninį pasą inventorizuotas. Kartu bus sprendžiama, kaip parlamentinės kontrolės prasme su DOSAAF turtu elgtis ateityje.
Neranda techninio paso
Pagrindinis argumentas, kodėl darbas nebuvo atliktas – esą neišliko techninis organizacijos pasas.
„Vyriausybė skėsčioja rankomis ir nemato galimybių grįžti atgal ir įvertinti tą turtą. Niekas negali pasakyti, kiek jo buvo.
Vyriausybėje mums nesiseka rasti atsakingų institucijų ar pareigūnų, kurie pagal techninį pasą šiandien tą turtą galėtų pateikti kaip sumos sąrašą”, – vakar LŽ sakė Seimo Audito komiteto pirmininkas Donatas Jankauskas.
Kaip vakar LŽ teigė Vyriausybės kanceliarijos Valstybės turto valdymo ir disponavimo juo skyriaus vedėjas Aloyzas Duksa, iš tiesų nepavyko rasti organizacijos paso, pagal kurį galima būtų inventorizuoti DOSAAF turtą. Todėl kilo abejonių, ar apskritai toks egzistavo. „DOSAAF turtas buvo inventorizuotas pagal inventorizacinius apyrašus, tačiau tokio dokumento kaip organizacijos ar turto pasas nebuvo rasta”, – sakė A.Duksa.
Siūlo pataisas
Pasak skyriaus vadovo, DOSAAF turtas suskaičiuotas ir perduotas apskričių viršininkų administracijoms. Jos pačios tą inventorizaciją ir atliko. Tai buvo padaryta 2002 metais Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą, kad DOSAAF turtas priklauso valstybei. 2004-aisiais Vyriausybė inventorizaciją atlikti ir įregistruoti savo apskaitoje įpareigojo apskričių viršininkus.
Paprašytas įvardyti bent apytikslį DOSAAF turto dydį, A.Duksa teigė negalintis to padaryti, nes tokius duomenis turi kiekviena apskritis.
Anot jo, Aplinkos ministerija juos surinko ir perdavė Seimo Audito komitetui. „Tai buvo didžiuliai pluoštai dokumentų”, – sakė A.Duksa.
Pasak skyriaus vadovo, iš įvairių vietų gaunama informacijos, kad panaudai perduotas DOSAAF turtas naudojamas neracionaliai ir ne pagal paskirtį. Pavyzdžiui, kai kur sporto draugijos tą turtą, kurį gavo pagal panaudą, išnuomoja ir iš to išlaiko savo administracijas.
Paklaustas, kokią mato išeitį, A.Duksa teigė, kad jau 2005 metais Vyriausybė pateikė įstatymo pataisas, numatančias, kad DOSAAF turtas būtų valdomas pagal Valstybės turto naudojimo ir disponavimo įstatymo nuostatas. „Tada apskričių viršininkų rankos būtų laisvesnės, jie galėtų atidžiai prižiūrėti, ar tikslingai naudojamas panaudai perduotas valstybės turtas”, – sakė A.Duksa.