Analitikai konstatuoja, kad ilgalaikes paskolas imantys Lietuvos gyventojai sugeba pagalvoti tik apie porą artimiausių metų.
Toks trumparegiškumas ir patirties neturėjimas leidžia pasiduoti panikai dėl šiuo metu smarkiai padidėjusių palūkanų. Tačiau žmonės užmiršta arba tiesiog nežino, kad kaip ir visose rinkose, taip ir palūkanų srityjeegzistuoja cikliškumas. Tai reiškia, kad per 25 ar 40 metų laikotarpį, kuriam imamos būsto paskolos, visada pasitaikys ir palūkanų šuolių, ir atoslūgių.
Anot ekspertų, teisingi ir laiku priimti sprendimai pasiskolinusiems gali duoti didelę naudą, o išprovokuoti panikos – padaryti dar didesnių nuostolių.
Nerimo laikotarpis
Pasak Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio, bankai, suteikdami paskolas, palūkanas nustato sudėdami dvi dalis – prie lėšų, kurias skolinasi pats bankas, kainos (vidutinių tarpbankinių palūkanų) prideda maržą, kuri padengia veiklos sąnaudas ir leidžia užsidirbti.
„Marža iš esmės priklauso nuo Lietuvoje veikiančių bankų konkurencijos lygio ir banko požiūrio į konkretaus kliento rizikingumą. Kadangi litas patikimai susietas su euru, todėl bendrasis paskolų litais palūkanų lygis iš esmės priklauso nuo trumpalaikių euro zonos palūkanų, kurias nustato Europos centrinis bankas. Komercinių bankų palūkanos labai stipriai koreliuoja su oficialiosiomis – bankai priversti į jas orientuotis, nes jei, tarkime, kuris nesumažins paskolų palūkanų, kai tą padarė centrinis bankas, praras klientus – jie nueis į kitus bankus, kurie skolinimosi kainą sumažino”, – aiškina R. Kuodis.
Pastaruoju metu ilgalaikes didžiules būsto paskolas pasiėmusius žmones ėmė gąsdinti net keletas veiksnių. Nuo 2005-ųjų pabaigos pradėjo nuolat kilti iki tol buvęs rekordiškai mažas EURIBOR (vidutinės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos eurais), o iš paskos – ir VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos litais). Negana to, nuo šių metų pradėjo didėti ir skirtumas tarp EURIBOR ir VILIBOR. Praėjusią savaitę 6 mėn VILIBOR pasiekė 6,21 proc. ribą (didesnis paskutinį kartą buvo tik 2001 m. rugpjūtį). Tuo metu 6 mėnesių EURIBOR praėjusią savaitę siekė 4,59 proc.
„Mūsų žmonės dar neturi patirties, tad galvoja tik porą metų į priekį, mažai kas galvoja, kad bus ir palūkanų lygio nukritimų, ir pakilimų. Netrūksta atvejų, kai buvo skolinamasi vien dėl to, kad spėti iki tol, kol palūkanos pasieks aukščiausią ribą. Tai būtų visiškai suprantama, kai imamos trumpalaikės, bet ne būsto paskolos”, – sako SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Kintamos ar fiksuotos?
Reaguodami į kylančias palūkanų normas, ypač pastaruoju metu šalies bankai pradėjo aktyviai reklamuoti paskolas su fiksuotomis palūkanomis, palūkanų „lubas” ir kitus panašius produktus. Tačiau analitikai dabar jau siūlo gerokai apgalvoti, ar beverta rinktis tokias palūkanas, bent jau skolinantis eurais.
„Galvojantiems imti paskolą su fiksuotomis palūkanomis, visų pirma rekomenduočiau atsižvelgti į fiksavimo laikotarpį, esamą skirtumą tarp fiksuotų ir kintančių palūkanų. Tačiau iš esmės norintiems imti paskolą ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui rekomenduočiau rinktis kintamas palūkanas”, – sako banko „DnB NORD” ekonominių tyrimų grupės vadovas Vadimas Titarenka.
Anot jo, palūkanų normos jau pasiekė piką. Kad Europos centrinis bankas (ECB) dar 0,25 proc. padidins bazinę palūkanų norma esą yra tik 50 proc. tikimybė. Be to, neseniai palūkanas sumažino JAV centrinis bankas (FED), o istorija esą rodo, kad tarp analogiškų FED ir ECB žingsnių yra nedidelis laiko tarpas.
Kad bent jau eurais nebeverta skolintis su fiksuotomis palūkanomis mano ir G. Nausėda: „Europos centrinis bankas galbūt dar kartelį padidins palūkanų normas, tačiau palūkanos paskoloms eurais jau tikrai pasiekė viršūnę. Po pauzės, maždaug 2009 metais jos turėtų mažėti. Tad imti paskolas eurais su fiksuotomis palūkanomis racijos jau yra mažai”.
Su paskolomis litais analitikai ragina elgtis kur kas atsargiau.
„Net jei euro zonos palūkanas nebedidės, sustos ar net ims mažėti, tai dar nereikš, kad sumenks ir litais išduodamų paskolų palūkanos. Dėl Baltijos šalių ūkyje atsiradusios įtampos egzistuoja atotrūkis tarp palūkanų normų šių valstybių nacionalinėmis valiutomis ir eurais. Palūkanų norma litais gali dar net ir kilti. Viskas priklausys nuo to, kad Vyriausybė pateiks aiškų ir realų euro įvedimo planą”, – sako V. Titarenka.
„Nuspręsti, ar šiuo metu imti paskolas su fiksuotomis palūkanomis yra geras sprendimas bus galima tik prabėgus visam paskolos laikui. Iš anksto žinoti kuris variantas yra geresnis iš esmės neįmanoma. Nenoriu primesti savo asmeninės nuomonės, kaip artimiausiu metu dar elgsis Europos centrinis bankas, nes esu šios sistemos darbuotojas”, – kiek atsargesnės pozicijos laikosi Lietuvos banko atstovas R. Kuodis.
Kokia tolimesnė ateitis?
V. Titarenka sako, kad beveik 40 metų Vokietijos tarpbankinė rinkos paskolų palūkanų, kurias šiandien atstoja EURIBOR, istorija, rodo, jog egzistuoja ne tik cikliškumas, bet ir palūkanų mažėjimo tendencija.
„Palūkanų dydį lemia du veiksniai – infliacija ir ekonominis augimas. Kai centriniai bankai nori pristabdyti infliaciją – palūkanos didinamos, kai nori paskatinti ekonomikos augimą – jos mažinamos. Kuo toliau, tuo sunkiau valstybėms tampa konkuruoti. 70-aisiais praėjusio amžiaus metais pasaulyje buvo tik du didieji žaidėjai – JAV ir Europa. Dabar vis didesnę galią įgauna milžinai – Kinija, Indija ir kitos šalys, tad konkuruoti ir augti darosi vis sunkiau. Taigi palūkanų normos ateityje mažės neišvengiamai”, – mano V. Titarenka.
G. Nausėda prognozuoja kiek atsargiau.
„Nemanau, kad Kinija ir kiti globaliniai veiksniai, kurie yra tik vienkartiniai, ateityje numuš palūkanų normas iki 1 ar 1,5 procento. Visai realu ir tai, kad galime sulaukti chroniškai aukštų palūkanų. Tai gali išprovokuoti aukštos naftos ir kitų energetinių išteklių kainos”, – sako SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas.
Anot jo, verslo ciklai paprastai trunka 5-6 metus, panašiai yra ir su palūkanomis, kurios reaguoja į šiuos pokyčius.
Pasak R. Kuodžio, studijos rodo, kad natūralus euro zonos palūkanų lygis yra apie 4,25-4,5 proc., nors dėl to ekonomistams tiksliai sutarti niekada nepavyks. Tad normalaus – nei per lėto, nei per greito – augimo euro zonoje laikais tiek ECB palūkanos, tiek LIBOR (palūkanų norma už kurias didieji bankai skolina vieni kitiems lėšas Londono pinigų rinkoje) eurais esą turėtų svyruoti apie šį lygį.
„Bendras palūkanų lygis ilgu laikotarpiu Europoje neturėtų būti didelis”, – konstatuoja Lietuvos banko atstovas.
Patarimas
Anot R. Kuodžio, prieš priimdami sprendimus, susijusius su didelėmis paskolomis, žmonės turėtų išmokti prognozuoti oficialiąsias palūkanas.
„Yra keletas būdų tai daryti. Vienas iš jų grindžiamas faktu, kad ilgesnio laikotarpio palūkanos iš esmės yra geometrinis dabartinių ir būsimų trumpalaikių palūkanų vidurkis. Pavyzdžiui, iš 6 mėnesių trukmės Vokietijos iždo obligacijų pajamingumo, apie kurį paprastai skelbia verslo dienraščiai, galima išskaičiuoti ar finansų rinkos tikisi, kad Europso centrinis bankas artimiausiu metu dar didins oficialią palūkanų normą”, – sako R. Kuodis.
Jis siūlo vadovautis ir ekonomisto Džono Teiloro taisykle, kuri teigia, jog jei centriniai bankai tikisi, kad ūkio augimas bus 1 proc. didesnis už normalų, o infliacija atitinka jų tikslą, palūkanos paprastai didinamos 0,5 proc. Jei infliacija būna 1 proc. didesnė nei siekia centrinis bankas, o ūkis auga normaliai, palūkanos didinamos 1,5 proc.