Kultūra vaidina svarbų vaidmenį kasdieniame Europos piliečių gyvenime. 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių (ES27) kultūrinis paveldas yra milžiniškas: iš beveik 700 į UNESCO saugomų kultūros paminklų sąrašą įtrauktų objektų beveik 300 objektų yra ES šalyse.
Kultūros svarbą šiandieniniame gyvenime rodo ir tai, kad šioje srityje dirba beveik 5 mln. žmonių, arba 2,4 proc. visų dirbančių žmonių ES. Todėl ES statistikos tarnyba „Eurostat” pirmą kartą surinko ir skelbia turimus statistinius kultūros duomenis Europos lygmeniu.
2005-aisiais ES27 kultūros srityje dirbo 4,9 mln. žmonių, arba 2,4 proc. visų dirbančių žmonių. Šie žmonės arba turėjo kultūrinę profesiją, arba dirbo kultūros srityje. Vadinamojo kultūrinio užimtumo dalis svyravo nuo 1,1 proc. Rumunijoje, 1,4 proc. Portugalijoje ir 1,7 proc. Lenkijoje iki 3,8 proc. Nyderlanduose, 3,5 proc. Švedijoje ir 3,3 proc. Suomijoje.
Kultūros srityje dirbančių žmonių išsilavinimo lygis paprastai būna didesnis nei kitų dirbančių žmonių. Beveik pusė kultūros darbuotojų 2005-aisiais metais ES27 buvo įgiję aukštąjį universitetinį ar panašų išsilavinimą. Apskritai tik ketvirtis dirbančių žmonių turėjo aukštąjį išsilavinimą.
Tokia proporcija buvo užfiksuota visose valstybėse narėse. Didžiausia dalis kultūros darbuotojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, buvo Estijoje (64 proc.) ir Belgijoje (63 proc.), o mažiausia – Maltoje (26 proc.) ir Portugalijoje (28 proc.).
Darbas kultūros srityje yra ne toks saugus. 16 proc. kultūros darbuotojų ES27 dirbo laikiną darbą. Bendroje ekonomikoje ši dalis sudarė 13 proc. Laikinų darbo vietų kultūros srityje dalis 2005-aisiais metais buvo užfiksuota Ispanijoje (30 proc.) ir Slovėnijoje (27 proc.), o mažiausia – Bulgarijoje, Airijoje ir Rumunijoje (po 3 proc.).
29 proc. ES27 kultūros srityje dirbusių žmonių buvo ne darbuotojai, t. y., darbdaviai arba savisamdžiai (sukūrę sau darbo vietą). Visose valstybėse narėse, išskyrus Lietuvą, Maltą, ir Slovėniją, ne darbuotojų dalis kultūros srityje buvo didesnė nei bendroje ekonomikoje. Didžiausia ne darbuotojų dalis buvo Italijoje (53 proc.), Graikijoje ir Nyderlanduose (po 35 proc.), o mažiausia – Lietuvoje (4 proc.), Estijoje ir Slovėnijoje (po 7 proc.).
2004-2005 akademiniais metais 3,9 proc. visų universitetų studentų ES27 buvo pasirinkę bent vieną kultūros dalyką. Daugiausia meno studentų buvo Maltoje (10,9 proc.), Airijoje (10,2 proc.) ir Didžiojoje Britanijoje (6,5 proc.), o mažiausiai – Lenkijoje (1 proc.), Vengrijoje (1,3 proc.) ir Rumunijoje (1,4 proc.).
2004-aisiais metais ES27 leidybos sektoriuje veikė 55 tūkst. įmonių, kuriose dirbo beveik 750 tūkst. žmonių. Šiame sektoriuje buvo sukurta 2,7 proc. visos pramonės sektoriuje sukurtos pridėtinės vertės. Daugiausia pridėtinės vertės šiame sektoriuje sukuriama Didžiojoje Britanijoje (5,5 proc.), Nyderlanduose (4,5 proc.) ir Latvijoje (4,1 proc.) o mažiausia – Rumunijoje (1,1 proc.), Čekijoje, Airijoje ir Slovakijoje (po 1,2 proc.).
2006 metais meno kūrinių, kolekcinių vertybių ir antikvarinių dirbinių eksporto vertė ES27 sudarė 4,7 mlrd. eurų, o importas- 3 mlrd. eurų. Taigi šios rūšies prekybos perteklius sudarė 1,7 mlrd. eurų.
Stambiausia meno kūrinių, kolekcinių vertybių ir antikvarinių dirbinių eksportuotoja pernai buvo Didžioji Britanija, eksportavusi šios produkcijos už 3,2 mlrd. eurų, Prancūzijoje (0,9 mlrd. eurų) ir Austrijoje (0,3 mlrd. eurų).
Didžiausia Britanija 2006-aisiais metais taip pat buvo ir stambiausia meno kūrinių, kolekcinių vertybių ir antikvarinių dirbinių importuotoja (1,9 mlrd. eurų). Po jos seka Ispanija (0,4 mlrd. eurų) ir Prancūzija (0,3 mlrd. eurų).
Pernai ES27 piliečiai į kiną nuėjo daugiau nei 900 mln. kartų. Dažniausiai į kiną vaikšto airiai – vidutiniškai 4,2 karto vienam žmogui. ES27 šis rodiklis siekia 1,9 proc. Dažnai į kino teatrus taip pat vaikšto prancūzai (3 proc.), ispanai (2,8 proc.) ir liuksemburgiečiai (2,7 proc.). Reti kino teatrų lankytojai yra rumunai (0,1 proc.), bulgarai (0,3 proc.) ir slovakai (0,6 proc.).
Šių metų pradžioje atliktas „Eurobarometro” tyrimas parodė, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai ES27 piliečių per praėjusių 12 metų bent kartą žiurėjo per televiziją ar klausėsi per radiją kultūrinės laidos.
71 proc. respondentų per praėjusių 12 mėnesių perskaitė bent vieną knygą. 41 proc. apklaustųjų buvo nuėję muziejų ar meno galeriją, 37 proc. – į koncertą, 35 proc. – į biblioteką, o į teatrą – 32 proc.
Tačiau tik 18 proc. „Eurobaromentro” tyrime dalyvavusių žmonių per praėjusių 12 mėnesių bent kartą buvo nuėję į operą ar baletą.