Krešulį smegenyse ištirpdo vaistai

Kraujo krešulius tirpdantys vaistai gali žmogų išgelbėti nuo insulto sukeliamo paralyžiaus.

Šiuo efektyviu trombolizės metodu išeminis smegenų insultas pradėtas gydyti ir Klaipėdos ligoninėje. Iki šiol insultą patyrę pacientai tokios procedūros galėjo tikėtis tik būdami Vilniuje. Medikai sako, kad vilčių išgyventi insultą ir netapti invalidu teikianti procedūra galėtų padėti nemažai daliai žmonių, jei šie laiku atvyktų į ligoninę. Daugelis delsia tai daryti tikėdamiesi, kad prasidėję negalavimai praeis savaime.

Išgelbėjo 23 metų vyrą

Klaipėdos ligoninės Insultų skyriuje pirmą kartą Vakarų Lietuvoje panaudotas efektyviausias išeminio smegenų insulto gydymo metodas – trombolizė. Pacientui į veną lašinami vaistai per 40 – 60 minučių ištirpdo smegenų kraujagyslę užkimšusį krešulį ir išgelbėja smegenis nuo deguonies bado bei žūties, o žmogų – nuo visiško invalidumo.

Klaipėdos ligoninės Insultų skyriaus vedėjas dr. Henrikas Kazlauskas pasakojo, kad prieš porą savaičių naujas gydymo metodas išgelbėti padėjo insultą patyrusį 23 metų klaipėdietį.

Į ligoninę patekęs tuomet, kai jau buvo paralyžiuotos dešinės pusės galūnės, sutrikusi kalba, šiandien pacientas jaučiasi sveikas, o paralyžiuotą ranką judinti pradėjo dar pačios procedūros metu.

H.Kazlauskas teigia, kad medikai imtis naujausio gydymo būdo ir pasiekti tokios sėkmės galėjo dėl to, kad pacientas į ligoninę atvyko labai greitai – nuo pirmųjų insulto požymių praėjus ne daugiau nei trims valandoms.

Jaunas vyras buvo pirmasis ir kol kas vienintelis pacientas, kuriam Vakarų Lietuvoje pritaikytas šis pažangus gydymo metodas.

H.Kazlauskas teigia, kad sėkmingas šio gydymo metodo įdiegimas Klaipėdos ligoninėje leidžia pacientams tikėtis, jog susirgę išeminiu galvos smegenų insultu ir per tris valandas nuo pirmųjų insulto simptomų pradžios atvykę į specializuotą stacionarą, jie bus efektyviai gydomi.

Išeminio smegenų insulto gydymas trombolize – naujas metodas ne tik Klaipėdoje, bet ir mūsų šalyje.

H.Kazlausko žiniomis, pirmieji išeminį insultą trombolizės pagalba gydyti pradėjo Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės medikai, per pastaruosius metus atlikę per 20 tokių procedūrų.

Insultai būna dvejopi

Žmogų gali ištikti dviejų skirtingų rūšių insultas – išeminis, kai smegenų kraujagyslę užkemša trombas ir negaudamos maitinimo smegenys žūva, arba hemoraginis, kai, kraujagyslei trūkus, kraujas išsilieja į smegenis. Pasak H.Kazlausko, šių insultų išsivystymo priežastys yra skirtingos, nors sukeltos pasekmės panašios: žmogus gali mirti arba tapti neįgalus. Insulto sukeltas dalinis arba visiškas paralyžius ilgam prislegia ne tik patį ligonį, bet ir artimuosius, tokių žmonių gydymas ir slauga brangiai atsieina visuomenei.

Krešulį šalina chirurgai

Hemoraginį insultą prieš keletą metų Klaipėdos ligoninėje buvo pradėta gydyti chirurginiu būdu. Operacijos metu nuo smegenų pašalinami kraujo krešuliai. Jei operacija atliekama laiku, pacientams galima padėti.

Tačiau didžiajai daliai, 75 – 80 procentų insultą patiriančių žmonių, diagnozuojamas išeminis insultas.

Daug metų mokslininkai ieškojo būdų, kaip atkurti išeminio insulto metu ūmiai sutrikusią galvos smegenų kraujotaką, kurią sukelia arterijoje susidaręs ar iš kitur, pavyzdžiui, širdies, atkeliavęs kraujo krešulys.

Kraujotaką galvos smegenyse atkurti reikia greitai, nes smegenų ląstelės yra ypač jautrios deguonies badui.

H.Kazlauskas apgailestavo, kad tuomet, jei visiškai sutrikusi galvos smegenų kraujotaka neatkuriama per 5-7 minutes, – smegenų ląstelės gali žūti.

Taiko ne kiekvienam

Pastarąjį dešimtmetį daugelio šalių stambiuose specializuotuose centruose dalis ligonių, susirgusių išeminiu insultu, pradėti gydyti trombolize. Iki šiol kardiologijoje sėkmingai taikytas metodas tik kitų medikamentų dėka buvo panaudotas ir gydant insultus.

Deja, kraujo krešulius tirpdantis insulto gydymo būdas pritaikomas ne kiekvienam ligoniui. Pasak H.Kazlausko, krešulį tirpdantys medikamentai skystina kraują, todėl medikai, prieš skirdami tokią procedūrą, turi atsižvelgti, ar ji nesukels kitų paciento gyvybei grėsmingų komplikacijų.

Trombolizė nebus taikoma, jei žmogus serga opalige ar kita liga, dėl kurios gali nukraujuoti. Itin atidžiai vertinama situacija, jei jis yra patyręs daugiau insultų, traumų arba serga cukralige.

Jei insultą patyręs ligonis pats negali kalbėti, šalia būtinai turi būti patikimas ir gerai apie paciento sveikatą žinantis artimas žmogus, kuris medikams galėtų suteikti visą svarbią informaciją.

Galutinį sprendimą apie trombolizės panaudojimą priima neurologas, prieš tai atlikęs būtinuosius tyrimus.

Dėl daugybės apribojimų šis nors ir labai pažangus gydymo metodas nėra labai plačiai taikomas ne tik Lietuvoje, bet ir išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Pavyzdžiui, JAV trombolizės metodu išeminis insultas gydomas vos 5-7 procentams ligonių.

Į ligoninę – per 3 valandas

Dar viena ir itin svarbi sąlyga, kad išeminis insultas būtų gydomas trombolize, – pacientas po pirmųjų insulto požymių turi kuo greičiau atvykti į gydymo įstaigą. H.Kazlauskas teigia, kad šis laikas neturėtų būti ilgesnis nei dvi trys valandos.

Pasak mediko, jau daugelį metų visuomenė šviečiama. Žmonėms aiškinami, kokie yra insulto požymiai, tačiau ne vienas ir ne du pacientai vengia tuoj pat šauktis medikų pagalbos. Lūkuriuodami namuose ir tikėdamiesi, kad tuoj pagerės, jie praranda patį brangiausią laiką.

H.Kazlauskas primena, kad pačiam ligoniui ar šalia jo esančiam medikus reikia šauktis tuomet, kai nusilpsta vienos ar abiejų pusių rankos ar kojos, sutrinka vienos kūno pusės jutimai, apanka viena ar abi akys, akyse dvejinasi, kai sutrinka rijimas, kalba, pusiausvyra bei sąmonė.

Pasak gydytojo, neretai insultas gali pasireikšti įvairiomis šių simptomų kombinacijomis, o kartais tik vienu iš minėtų ligos požymių.

Svaigimas – apgaulingas

Staiga atsiradus bent vienam ar keletui šių simptomų, būtina nedelsiant kreiptis į greitosios medikus.

H.Kazlauskas sako, kad šios tarnybos medikų kvalifikacija ir kompetencija taip pat labai svarbi. Kadangi galvos svaigimo priežasčių yra ne viena, jie gali tinkamai nesureaguo ti arba atvirkščiai – žmogų į ligoninę atgabenti dėl niekų.

H.Kazlauskas ir pats ramino žmones, kuriems galvos svaigimas – dažnas negalavimas jų gyvenime. Medikams žinoma daug galvos svaigimo priežasčių, todėl esant šiam simptomui rekomenduojama jo priežastis aptarti su gydančiu gydytoju. Pasak H.Kazlausko, ne kiekvienas svaigimas yra susijęs su ūmiu galvos smegenų kraujotakos sutrikimu.

Įtarus insultą, rekomenduojama būtinai atvykti kuo anksčiau į specializuotą skyrių, nes, praėjus trims valandoms nuo pirmųjų simptomų pradžios, bus praleistas optimaliausias gydymo trombolize laikotarpis. Panaudojus šį gydymo metodą po trijų valandų, gausėja gyvybei pavojingų komplikacijų skaičius.

Ligos draugas – amžius

Savo sveikata besirūpinantys žmonės puikiai žino, kada jiems gresia patirti insultą. Vienus ligos veiksnius galima kontroliuoti ir ligos išvengti, kiti, deja, nuo žmogaus ir medikų pastangų nepriklauso. H.Kazlauskas sakė, kad šiuo metu plačiausiai pripažinti kontroliuojami išeminio insulto rizikos veiksniai yra arterinė hipertenzija, rūkymas, padidintas cholesterolio kiekis kraujuje, kai kurios širdies ligos, pavyzdžiui – lėtinis prieširdžių virpėjimas, nesaikingas alkoholio vartojimas.

Deja, niekas negali pakeisti ir kontroliuoti žmogaus amžiaus, lyties, rasės, paveldėjimo.

Insultas dažniausiai gresia 50-55 metų amžiaus žmonėms, o kas dešimtmetį tikimybė patirti insultą padidėja dešimt kartų. Vyrai insultu serga dažniau nei moterys, o juodaodžiai dažniau nei baltieji. Jei vienas iš tėvų arba abu sirgo insultu, didelė tikimybė, kad sirgs ir vaikai. Be to, mokslininkai nustatė, kad mažesnes pajamas gaunantys ir vargingiau gyvenantys bei psichinį stresą dažnai patiriantys asmenys insultu serga taip pat dažniau, nei pasiturintys ir gyvenantys be įtampos.

Jolanta Juškevičienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.