Turistus aptarnaujančios firmos ne visada elgiasi dalykiškai ir kartais siūlo katę maiše
Prancūzijoje jau daugiau kaip dvidešimt metų gyvenanti lietuvė Irena Nolan šiemet tėvynę nusprendė aplankyti su savo draugais – keturių asmenų prancūzų šeima. Šie labai norėjo savo akimis pamatyti tik iš Irenos pasakojimų pažįstamą Lietuvą. Buvusi Vilniaus universiteto dėstytoja savo bičiuliams viešnagės Lietuvoje metu nakvynę iš anksto užsakė kompanijoje LITiNTERP, siūlančiai visame pasaulyje populiarią B&B (lova ir pusryčiai) paslaugą. Tačiau prancūzų ir juos lydinčios I.Nolan apsilankymas Kaune rugpjūčio 8-9 dienomis paliko virtinę nemalonių nesusipratimų.
Trūko informacijos ir mandagumo
„Aš nakvynės užsakymu pradėjau rūpintis dar balandį. LITinNTERP puslapyje internete ir lietuvių, ir prancūzų kalbomis rašoma, kad ši firma turi svečių namus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Užsakiau bičiuliams 2 kambarius su atskirom voniom, kainuojančius po 160 litų parai ir po ilgų primygtinių prašymų liepą išsireikalavau raštišką patvirtinimą. Bendraudama su LITiNTERP Kauno filialo darbuotoja nė karto nebuvau informuota, kad tie kambariai ne svečių namuose, kad nebus nemokamos vietos automobiliui statyti. Tačiau didžiausias šokas ištiko, kai vakare lyjant lietui atvažiavę iš Nidos į Kauną, pamatėme, kas mums siūloma”, – dėstė Irena Nolan.
Kadangi biuro darbo laikas jau buvo pasibaigęs, susiskambinta telefonu. Turistams buvo paaiškinta, kad juos pasitiksiąs vairuotojas ir palydėsiąs į vietą.
„Man pasirodė keista: kam ta palyda, jei gyvensime atseit svečių namuose Gedimino gatvėje – ją ir taip nesunku rasti. Mus pasitiko nesimpatiškas, nevalyvas vyriškis, kuriam būtų nepakenkę gerai nusiprausti, ir nuvežė į butą Sapiegos gatvėje. Tamsia laiptine apgraibomis pakilome į butą. Gailiuosi, kad neturėjau fotoaparato – būčiau užfiksavusi, koks „servisas” siūlomas turistams. Kambaryje dvokė, kiliminė grindų danga buvo suplyšusi ir dėmėta, vonioje nubyrėjusios plytelės. Vaikams skirtame kambaryje stovėjo dvi lovos, o suaugusiems buvo skirta išskleidžiama sofa. Tačiau ant jos nesimatė jokios patalynės. Mūsų klausimas apie pusryčius sukėlė vyriškio pasipiktinimą: kokių dar pusryčių, aš nieko nežinau. Jis bambėjo, kad yra matęs visokių prancūzų. Pareiškėme, kad čia neliksime. Baigėsi tuo, kad mūsų bičiuliai apsigyveno „Žaliakalnio” viešbutyje, kuris jiems atsiėjo daug brangiau. Tik rytojaus dieną, kai jie jau buvo susimokėję už dvi paras viešbutyje, LITiNTERP atstovai ėmė siūlyti kitą butą. Pasak jų, įvykęs nesusipratimas, svečiai buvę nuvežti ne tuo adresu”, – pasakojo I.Nolan.
Prancūzijoje gyvenanti lietuvė sakė šią istoriją paviešinusi spaudai dėl to, kad tokie atsitikimai labai kenkia Lietuvos įvaizdžiui. Turistus aptarnaujančių firmų ir darbuotojų atsainumas, nedalykiškumas nedaro garbės šaliai.
„Beje, tos pačios firmos svečių namuose Vilniuje, Bernardinų gatvėje, viskas klojosi kuo puikiausiai. Švarūs, tvarkingi kambariai, pusryčių meniu pagal pageidavimą, saugiai ir nemokamai pastatytas automobilis. Nesuprantu, kodėl žmonėms internete teikiama netiksli informacija – juk Kaune svečių namų nėra. Jei turistai bus apgyvendinami butuose, jie turi tą žinoti iš anksto. Be to, butai turėtų būti tvarkingi ir švarūs”, – kalbėjo ponia Irena.
Versijų daug, dalykiškumo mažai
„Aš esu vadybininkė, atsakinga už LITiNTERP veiklą Kaune”, – taip pokalbyje su „Kauno diena” prisistatė Milda Balčiūnaitė. Tai jos pasirašytą raštą, patvirtinantį, kad pageidaujami kambariai Kaune rezervuoti, liepos 11 dieną gavo Irena Nolan.
„Svečiai naudojosi lankstinuku, kuriame buvo netiksli informacija”, – bandė aiškinti M.Balčiūnaitė, klausiama, kodėl žmonėms nepatvirtinama tiesiai šviesiai, kad Kaune jokių svečių namų, teikiančių paslaugą „lova ir pusryčiai”, nėra. Užmaskuota ši informacija ir LITiNTERP interneto svetainėje. Ties nuoroda „svečių namai” parašyta: Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Spragtelėjus Kauną, toliau sekama pasaka apie miesto širdyje esantį turistų prieglobstį. Tik, plėtojant šią nuorodą, pagaliau interneto puslapyje prisipažįstama: iš tiesų tikrų svečių namų Kaune dar nėra. Ir net nežinia, kada bus. Turistai apgyvendinami nuomojamuose butuose. Ir čia nebūtų nieko blogo, jei ne aplaidumas.
„Na, nežinau, gal patalynė kitiems dviem žmonėms buvo sudėta į sofą? Pusryčius paprastai ryte pristato buto šeimininkai, susitarę su turistais dėl jiems patogaus laiko”, – ramiai svarstė M.Balčiūnaitė. Kas buvo tas nemandagus ir nedalykiškas žmogus, atlydėjęs prancūzus į butą Sapiegos gatvėje, ji nedetalizavo. „Ne, jis ne buto šeimininkas, jis gal buvo jo įgaliotas”.
Į klausimą, kiek nuomojamų butų jų firma mūsų mieste siūlo turistams, vadybininkė, atsakinga už veiklą Kaune, negalėjo atsakyti tiksliai: „Nežinau, kiek. Gal kokius penkiolika?” Tačiau ji teigė, kad butai prieš siūlant klientams yra apžiūrimi.
Kalbos niuansai niekuo dėti
„Mes svečiams iš Prancūzijos siūlėme kitą variantą dar tą patį vakarą. Gal nesusikalbėjome, kai pasakiau, kad jie gali imti kitą „mūsų butą”. „Mūsų butas” – tai nereiškia, kad jis mano asmeninis. Kitą dieną jiems irgi buvo pasiūlytas variantas”, – teigė M.Balčiūnaitė.
Per dvidešimt metų nė kiek nepamiršusi lietuvių kalbos Irena Nolan teigia, kad nesusipratimų priežastys – tikrai ne lingvistinės. „Nedalykiškumo įspūdį sudaro jau tai, kad raštišką patvirtinimą, jog kambariai užsakyti, aš gavau tik po to, kai jį plėšte išplėšė ir mums į Prancūziją persiuntė Kaune gyvenantis bičiulis. Kai man pasakė, kad aš turėjau apsigyvenimu rūpintis iš anksto, atsakiau: tą ir dariau nuo balandžio, juk tarp firmos raštų turėtumėte turėti mano siųstus laiškus. Pasirodo – ne, jokių dokumentų jie nesaugo”, – stebėjosi Irena Nolan.
Paskambinus į LITiNTERP centrinę būstinę Vilniuje ir panorus pasikalbėti su B&B direktoriumi Česlovu Koreiva, sekretorė, paprašyta sujungti su ponu Koreiva, nustebusi paklausė: kur skambinate? Patikinus, kad būtent čia, ji pasitikslino – o kuo vardu ieškomasis? Deja, ponas Česlovas buvo užimtas, pasiūlyta skambinti vėliau.
Firmas, kuriose kolegos vieni kitus, taip pat ir viršininkus, vadina tik vardais, priimta laikyti labai demokratiškomis. Tačiau pavardes žinoti vis dėlto reikėtų – juk ne tik vakarėliuose, bet ir su klientais bendrauti tenka…
Nuoskaudas pasistengta užglaistyti
Su „paskutinės minutės” „Novaturo” kelialapiu rugpjūčio 9 dieną iš Karmėlavos oro uosto išskridę į Tunisą poilsiautojai (jų pavardės redakcijai žinomos) sako, kad iš septynių dienų kelionės trys buvo sugadintos.
„Mes turėjome apsigyventi trijų žvaigždučių viešbutyje su baseinu ir kondicionieriumi. Už du kelialapius 7 dienoms sumokėjome maždaug 2,5 tūkst.litų. Tik nuskridus mums buvo pasakyta, kad viešbutis pakeistas. Suse apsigyvenome tikrame laužyne, kurio laukė kapitalinis remontas. Liftas neveikė, o mūsų su vyru kambarys buvo aštuntame aukšte. Nors buvo labai karšta, neveikė kondicionierius. Dėl baisaus karščio užmigti negalėjome. Prie viešbučio nebuvo ir baseino. Šitaip atvargę tris dienas ir pradėję triukšmauti bei skųstis, pagaliau buvome perkelti į geresnius viešbučius. Kai kurie turistai pakliuvo netgi į „viskas įskaičiuota”. Už patirtus nepatogumus „Novaturas” mums nemokamai pasiūlė ir ekskursiją į Sacharos dykumą”, – pasakojo kaunietė, vis dėlto apgailestavusi, kad pirmieji jos atostogų Tunise įspūdžiai buvo tokie nemalonūs.
„Yra pats sezono įkarštis – visas pasaulis atostogauja. Tad nuo nemalonių staigmenų visiškai apsidrausti neįmanoma. Toks incidentas, koks įvyko Tunise, „Novaturui” pirmas per pastaruosius penketą metų. Šiaip Tunise turime patikimus partnerius, tačiau šįsyk problemų su viešbučiu susidarė būtent dėl jų kaltės. „Novaturas” pasistengė padaryti viską, kad žmonėms būtų kompensuota už aptemdytą atostogų nuotaiką”, – teigė „Kauno dienai” „Novaturo” Baltijos regiono rinkodaros direktorius Kęstutis Liutkus.
Šią vasarą ypač daug poilsiautojų ne tik iš Lietuvos plūsta į tas šalis, kuriose turistai jaučiasi saugūs. Iki rudens užsakyti visi viešbučiai Maljorkoje. Jau rugpjūčio pradžioje kauniečiai, panorėję atostogauti Kretoje, išgirsdavo: viskas, kas geriausia, užsakyta dar pavasarį. Vis populiaresnis tarp lietuvių darosi ir poilsis Tunise, kur už palyginti nedidelę kainą galima gauti neblogų standartų paslaugas, o tenykščiai paplūdimiai yra balto smėlio kaip Palangoje.
Rūta Kanopkaitė