Daugiavaikėje policijos pareigūnės ir šaltkalvio šeimoje apsigyvens du svetimi vaikai

Vakar Vilija ir Vytautas Blaškevičiai pasitiko šešioliktąją bendro gyvenimo vasarą. Šeimoje auga trys vaikai – penkiolikmetis Linas, dvylikametis Ignas ir penkiametė Rugilė. Jau netrukus į savo būrį jie priims ir vaikiškais džiaugsmais bei rūpesčiais dalinsis su vienuolikmete „Ryto” globos namų auklėtine Egle. Blaškevičiai taps oficialiais mergaitės globėjais. Dvejų metukų Eglės broliukas Dainius taip pat laukiamas šeimoje. Kol kas jį Vilija, Vytautas ir Eglė lanko tik poilsio dienomis Girulių kūdikių namuose.

Susipažįsta su broliuku

Eglės mama teismo sprendimu neteko teisės rūpintis savo vaikais. Mergaitei buvo devyneri, kai ją išskyrė su broliuku, kuriam tuomet buvo tik trys mėnesiai.

Pagimdžiusi kūdikį, jo mama paliko dviem mėnesiams mažylį tada devynmetei Eglei. Likusi su 300 litų ir mamos rašteliu, kaip gaminti naujagimio mišinuką bei kokias sauskelnes pirkti, mergaitė keletą mėnesių buvo broliuko auklė.

Vėliau parsirado mama. Tačiau Šilutės rajono vaikų teisių apsaugos tarnyba jau buvo nusprendusi vaikų likimą. Berniukas buvo apgyvendintas Girulių kūdikių namuose, kur yra ir iki šiol, o Eglei, pasigydžius beprasidedančią tuberkuliozę, teko apsigyventi Klaipėdos globos namuose „Rytas”.

Būsima mergaitės globėja Vilija Blaškevičienė „Klaipėdai” sakė, kad Eglė nesimatė su broliu pusantrų metų. Todėl dabar, kartu su globėjais lankydama jį Kūdikių namuose, ji tarsi iš naujo susipažįsta su broliuku.

Visi susidraugavo

Vilija Blaškevičienė dešimt metų dirba policijoje. Ji yra ketvirtojo komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja.

Vytautas Blaškevičius jau du dešimtmečius yra bendrovės „Klaipėdos energija” šaltkalvis. Vyras visa širdimi pritaria Vilijos norui globoti du svetimus vaikus.

Jau nuo šių metų pradžios Blaškevičiai turi oficialų leidimą parsivesti Eglę į namus poilsio ir švenčių dienomis, taip pat per atostogas. Mergaitė jau įprato prie naujųjų artimųjų. Pamačiusi, kad Vilijos sūnus sutaupė į stiklainį baltų centų, Eglė pareiškė taip pat taupysianti. Pasistatė prie savo lovelės tokį pat stiklainį, paprašiusi Igno padaryti dangtelyje skylę centams įmesti.

„Širdį užlieja šiluma vyrui, kai matau, kaip jis kas rytą nepamiršta į Eglės stiklainį įmesti smulkių”, – sakė Vilija.

Susitiko akys

Vilija prisimena, kaip, atėjus į „Ryto” globos namus, susitiko jos ir Eglės akys. Šių metų sausio 6 dieną kartu su kitomis moterimis į globos namus Trijų karalių šventės proga atėjusi Vilija iš karto pastebėjo Eglę. Mergaitė buvo neseniai apsigyvenusi „Ryte”. Ji išgyveno pačias sunkiausias dienas – po gydymosi, atskirta nuo brolio bei jai naujoje aplinkoje, nes prieš tai gyveno Šilutės globos namuose. Pasikalbėjusi su vaiku, Vilija iš karto pajuto dvasinį artumą ir tai, kaip mergaitės širdelė išsiilgusi šilumos, nuoširdaus dėmesio. Kaip jai reikia paramos. Jau vėliau Eglė pasipasakojo Vilijai, kokia ji buvo nusiminusi, pasimetusi. Ypač mergaitė ilgėjosi broliuko.

Vilija geru žodžiu minėjo „Ryto” darbuotojas ir šių globos namų atmosferą. „Tai labai atviri namai visoms geros valios iniciatyvoms”, – sakė moteris.

Dar vakar Eglė Vilijai perdavė savo draugės, taip pat vienuolikmetės Lauritos prašymą: „Draugė labai prašė paklausti, gal ir jai kokį globėją padėtumėte surasti…”

Vilijos žodžiais, žmonės neturėtų bijoti savo jausmų. O globos namuose – daug vienišų vaikų širdelių. Kiekvienas, norintis padėti vaikui, turi galimybę tai padaryti.

Ne dėl pinigų

Vilijai pradėjus domėtis Egle, bendrauti ir pareiškus norą globoti, atsirado tolimų mergaitės giminaičių, pretenduojančių į jos globą. Jie pasakojo vaikui nebūtus dalykus ir aiškino, kad naujieji globėjai nori ne jos, o globos pašalpos.

„Kalbėjomės apie tai su Egle. Išdėsčiau, kokios mūsų šeimos pajamos. Vienam šeimos nariui susidaro apie 600 litų. Ji supranta, kad norime ją globoti ne dėl pinigų”, – pasakojo Vilija.

Moteris sakė tikinti savo motiniška nuojauta: Eglė jų šeimoje bus laiminga. Tačiau kol kas mergaitė labai susirūpinusi, kad Blaškevičiams pavyktų įforminti ir jos broliuko globą.

Įvaikinti – ne panacėja

„Mane taip pat labai jaudina ši situacija. Eglės broliukas tokio amžiaus, kad daug kas norėtų jį įvaikinti. Tačiau įvaikinimas – ne panacėja siekiant vaiko gerovės. Esu įsitikinusi, kad augti kartu su sese jį mylinčioje šeimoje jam būtų geriau. Sieksime to”, – sakė Vilija ir Vytautas.

Sutuoktiniai ketina remontuoti butą, atnaujinti buitį. Kai bus visiškai pasiruošę, tvarkys ir mažylio globos reikalus.

Ramunė Šeštokienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.