Įvairiapusiai Lietuvos ir Kinijos santykiai klostosi draugiškai bei po truputį intensyvėja, tačiau įvairių nesutarimų nepavyksta išvengti tiek ekonominėje, tiek politinėje plotmėje.
Taip buvo pripažinta po ketvirtadienį įvykusio abiejų šalių užsienio reikalų ministrų Antano Valionio ir Džaosingo Li (Zhaoxing Li) susitikimo.
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, esama kai kurių nesutarimų dėl tekstilės importo į Europos Sąjungą (ES), Kinija laikosi šiek tiek kitokio požiūrio į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos reformą.
Savo ruožtu svečias buvo labiau linkęs ne kalbėti apie problemas, o žarstyti pagyrimus Lietuvos krepšiniui, nacionalinei virtuvei ir gamtai.
Pasak A. Valionio, pokalbis su kolega ir Kinijos buvo „konkretus, dalykiškas ir atviras pokalbis, neapeinant kai kurių nuomonių skirtumų”. Susitikimo dalyviai esą pripažino, kad tiek dvišaliai santykiai, tiek bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose klostosi sklandžiai, o prekyba plėtojasi sėkmingai, „nors potencialas didelis”.
Tiesa, prekybos su šia valstybe balansas kol kas yra ne mūsų šalies naudai: prekybos apimtys pernai siekė 286 mln. dolerių, iš kurių vos 12 mln. dolerių sudarė Lietuvos eksportas. Tačiau Džaosingas Li tvirtino, kad verslininkų santykiai sparčiai plėtojasi – esą vien per pirmąjį šių metų pusmetį dvišalės prekybos apimtys padidėjo 18,8 proc.
Anot A. Valionio, norint sulaukti geresnių rezultatų reikia didesnio Lietuvos verslininkų aktyvumo. Kinijos eksporto augimą esą iš esmės nulėmė eksporto į ES šalis, tarp jų ir mūsų valstybę, supaprastinimas ir itin pigi darbo jėga.
Viena opiausių problemų išlieka Kinijos tekstilės importas į ES. Mat norint apsaugoti Bendrijos gamintojus nuo pigios kinų produkcijos konkurencijos, siekiama riboti jos importą.
Lietuvos ministro teigimu, per ketvirtadienio susitikimą apie šią problemą, dėl kurios gerokai nukenčia ir mūsų šalies tekstilės pramonė bei daugiau nei 50 tūkst. joje dirbančių žmonių, nebuvo detaliau kalbama. Pasak A. Valionio, bloko susitikimuose Lietuva šiuo klausimu užima „nekompromisinę poziciją”.
Šių metų pradžioje pasibaigus Pasaulio prekybos organizacijos tekstilės ir drabužių susitarimo galiojimui Kinija pradėjo laisvai, be kvotų, prekiauti Europos ir JAV rinkose.
Birželį buvo išvengta tekstilės prekybos karo, kai ES prekybos komisaras Peteris Mendelsonas (Peter Mandelson) ir jo kolega iš Kinijos Bo Silai (Xilai Bo) susitarė iki 2007 metų pabaigos riboti 10 Kinijos tekstilės produktų kategorijų importo į ES augimą nuo 8,5 iki 12,5 proc.
A. Valionio teigimu, Lietuvos pramonininkai turėtų orientuotis į kokybiškos ir brangesnės ES rinkai skirtos tekstilės gamybą.
Tačiau auganti kinų bendruomenė mūsų šalyje ir jų valdomų kiniško maisto restoranų plėtra kol kas esą nesudaro konkurencijos lietuviams. „Restoranai tik praturtina Lietuvos virtuvę, nesudarydami didesnės konkurencijos lietuviškiems cepelinams”, – tvirtino ministras ir pridūrė nepastebintis, kad jau formuotųsi kinų kvartalai kaip Vakarų didmiesčiuose.
Anot A. Valionio, Kinija šiek tiek kitaip žiūri ir į JT Saugumo Tarybos reformą, nors pripažįsta, kad ji reikalinga. Pavyzdžiui, Kinija, šiuo metu priklausanti šiai institucijai ir turinti veto teisę, prieštarauja Japonijos siekiui tapti nuolatine Saugumo Tarybos nare.
Džaosingas Li po susitikimo demonstravo puikią nuotaiką ir žarstė įvairius pagyrimus Lietuvai. Ministras tikino dar vaikystėje, kai žaisdavo krepšinį, sužinojo apie mūsų šalį ir panoro į ją atvykti.
„Man gerą įspūdį padarė jūsų žmonės, kraštas, karštas ministro priėmimas. Gaila, kad negalėsiu čia pažiūrėti krepšinio varžybų. Bet toks šansas laukia manęs Pekine, nes mūsų nacionalinę krepšinio rinktinę treniruoja lietuvis”, – kalbėjo svečias.
Per susitikimą su A. Valioniu jis pareiškė, kad didžiausias kamuolys sporte yra krepšinio, o Lietuva, net būdama nedidelė valstybė, yra tapusi šio kamuolio čempione. „Kinija, būdama didžiausia pasaulio valstybė, yra mažiausio kamuolio čempionė”, – juokavo ministras, turėdamas omenyje stalo tenisą.
Jis džiaugėsi, kad daug Kinijos studentų studijuoja mūsų šalies universitetuose, gyrė mūsų gamtą, aplinkosaugą bei ekonomikos plėtrą. „Žalumos pas jus dvigubai daugiau nei Kinijoje, o pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, jūs lenkiate mus 5-6 kartus”, – tvirtino Džaosingas Li.
Ministras apgailestavo negalėjęs išbandyti Lietuvoje veikiančių kiniško maisto restoranų meniu, tačiau patikino, kad lietuviški patiekalai jam patiko.
Pasak svečio, Lietuvai prisijungus prie ES tikimasi didesnio Kinijos turistų antplūdžio. „Jei bent po vieną kiną iš 100 atvyks į Lietuvą, tai sudarys 13 milijonų”, – juokavo ministras.
Trečiadienį prasidėjęs dviejų dienų oficialus vizitas yra pirmoji Džaosingo Li viešnagė Lietuvoje ir pirmasis Kinijos užsienio reikalų ministro vizitas į mūsų šalį po daugiau nei 10 metų.
Lietuva diplomatinius santykius su Kinija užmezgė 1991 metų rugsėjo 14 dieną.
2005-08-18 12:22
teisingai, su visais reikia draugauti. O kaip gi kitaip?