Valdininkai forsuoja su laisvosios ekonominės zonos kūrimu susijusių projektų rengimą
Vakar Ūkio ministerijoje įvyko darbo grupės posėdis, kuriame ieškota būdų, kaip būtų galima greičiau Vyriausybei pateikti Kauno LEZ ribų projektą.
Zona „sumažėjo”
Kaip žinoma, birželio pabaigoje Seimas priėmė nutarimą sumažinti laisvosios ekonominės zonos teritoriją nuo 1000 iki 534 hektarų bei užfiksavo keletą svarbių aplinkybių, trukdžiusių įgyvendinti dar 1996-aisiais pradėtą Kauno LEZ projektą.
Įstatymų leidėjai numatė, kad zonos teritorija ne aukciono būdu Civilinio kodekso, Žemės įstatymo bei šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka išnuomojama zonos valdymo bendrovei 99 metams. Zonos valdymo bendrovė turi teisę žemės nuomos mokestį Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės institucijos nustatyta tvarka sumokėti iš anksto už visą nuomos laikotarpį ar jo dalį. Jeigu zonos valdymo bendrovė iš anksto sumokėjo žemės nuomos mokestį, o vėliau pasikeitė žemės vertė, pagal kurią skaičiuojamas žemės nuomos mokesčio dydis ar žemės nuomos mokesčio tarifas, ar kitoks žemės nuomos mokesčio skaičiavimo pagrindas, žemės nuomos mokesčio dydis už laikotarpį, už kurį žemės nuomos mokestis sumokėtas iš anksto, nekeičiamas.
Pasibaigus zonos veiklos terminui, išnuomotos zonos teritorijos nuomos sutartis lieka galioti likusiam nuomos laikotarpiui, o zonos teritorijos nuomininku lieka zonos valdymo bendrovė ar jos teisių ir pareigų perėmėjas.
Ribas tvirtins Vyriausybė
Ūkio ministerijos valstybės sekretorius Gediminas Miškinis, komentuodamas vakarykščio posėdžio metu išsakytas idėjas teigė, kad siekiant kuo greičiau parengti tikslias Kauno LEZ ribas Vyriausybės posėdžiui, šie klausimai buvo aptariami su suinteresuotų žinybų specialistais.
„Pradiniame Kauno LEZ projekte buvo numatyta 1000 ha teritorija ir parengtas detalusis planas. Nusprendus zonos teritoriją mažinti, reikia patikslinti kai kurias juridines formuluotes. Tam pasikvietėme Aplinkos ministerijos specialistus ir pamėginome suderinti šiuos klausimus”, – pasakojo G.Miškinis.
Sekretoriaus teigimu, taip pat buvo parengtas nutarimo projektas, kuriuo Ūkio ministrui suteikiami įgaliojimai pasirašyti sutarties pakeitimo dokumentus, kurie bus teikiami Vyriausybei.
Priekaištus atmeta
Beje, šių metų pavasarį Kauno savivaldybės vadovai viešai grasino, esą jei šalies valdžia ir toliau vilkins visam Kauno regionui svarbaus projekto įgyvendinimo klausimus, per savivaldybių asociaciją kreipsis į teismus. Klausiamas, ar dabartinė įvykių eiga tenkina pačius kauniečius, G.Miškinis patikino, jog kai kurių priekaištų negalįs priimti.
„Kai kurios kalbos, neva Vyriausybė užmiršo Kauno LEZ, man atrodo keistos. Projektą kuruoja Kauno apskrities viršininko administracija. Be to, LEZ yra Kauno rajone, o ne pačiame mieste. Svarstant šiuos klausimus dažnai patys Kauno miesto tarybos nariai prieštaraudavo kai kuriems sprendimams ir komplikuodavo jų priėmimą. Tuo kaltinti Vyriausybę tikrai negalima”, – sakė G.Miškinis.
Ūkio ministerijos sekretorius teigė, jog šiuo metu viskas vyksta pakankamai sklandžiai, svarbiausių dokumentų projektai baigiami suderinti. Pagal šiemet pasirašytą sutartį tarp Kauno LEZ valdymo bendrovės, Kauno apskrities administracijos, Kauno rajono ir miesto savivaldybių belgų konsorciumas AOI N.V. sumokėtų žemės nuomos mokestį – 1,072 mln. litų už 41 metus. Tai leistų sudaryti vientisą 80 ha sklypą. Šiuo metu Kauno LEZ teritorijoje išpirkta 57 ha žemės, tačiau vientiso ploto, kuriame galima organizuoti veiklą, tėra 23 ha. Kiti sklypai nesijungia ir yra per maži investuotojams.
Kauno LEZ jau pasirašiusi sutartis su dviem bendrovėmis – statybos įmone „YIT Kausta”, kuri 5,6 ha sklype ketina statyti logistikos centrą, ir pramonės automatizavimo įrangą gaminančia „Elinta”, 0,7 ha plote įkursiančia gamybos patalpas. Investicijomis LEZ teritorijoje dar domisi kelios Vokietijos, Danijos, JAV ir Suomijos kompanijos.
Renaldas Gabartas