Nedidelių valstybinių įmonių vadovai, nors formaliai ir pavaldūs steigėjams, kartais jaučiasi esą vienvaldžiai valdovai savo kontorose, kuriose tvarkosi nebūtinai taip, kaip reikalauja įstatymai ir valdyba. Neseniai Lietuvą nustebino vienos Teisingumo ministerijai priklausančios įmonės vadovas, į darbovietę sunešęs prastesnę buitinę techniką, o sau pasiėmęs už įmonės lėšas pirktą geresnę ir brangesnę. Kitos ministerijos įmonės vadovas prieš palikdamas postą sugalvojo, kaip apkartinti naujajam vadovui darbą be tarnybinio automobilio.
Kas brangiausia įmonės vadovui, paliekančiam garbingą postą? Kolektyvas, įdirbis, patirtis? Galbūt, bet ne kiekvienam. Teisinės informacijos centro (TIC) direktorius Remigijus Mockevičius pajutęs, kad subraškėjo kėdė, kurioje jis sėdėjo net 14 metų, pirmiausia be valdybos leidimo atgaline data vizavo 100 tūkst. litų išmokėjimą UAB „Leksinova”, savo vardu persirašė tarnybinį mobilųjį telefoną bei privačiai įmonei perrašė TIC priklausantį automobilį. O pats susirgo ir mėnesį nesirodė darbe, laikinajam įmonės vadovui Martynui Mockui atsisakė atiduoti įmonės antspaudą, seifo raktus ir ką nors aiškinti apie įmonės turtą.
Tik po savaitės patekęs į garažą laikinasis įmonės vadovas pasigedo „Volvo XC 90”, išperkamosios nuomos būdu įsigyto 2003 metais iš UAB „Sampo banko lizingas”. Nuo 2005 metų gruodžio 160 tūkst. litų kainavusiu automobiliu važinėjo R.Mockevičius.
Netrukus paaiškėjo, kodėl R.Mockevičius nesutiko net ligos laikotarpiu skirtis su įmonės antspaudu: turėdamas nedarbingumo pažymėjimą jis 2007 metų rugsėjį įmonės antspaudu patvirtino automobilio „Volvo XC 90” sugrąžinimą UAB „Sampo banko lizingui” ir prašymą perduoti šį brangų žaisliuką UAB „Autardas”.
Paprašė areštuoti
Laikinasis TIC direktorius M.Mockus spalio 4-ąją kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą, kad būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „Autardas” ir UAB „Sampo banko lizingas” atžvilgiu, kad automobilis nebūtų perparduotas. Teismas ieškinį patenkino spalio 10-ąją. Tačiau spalio 26-ąją „Autardo” direktorius Ričardas Rimkus dar nebuvo girdėjęs, kad „Volvo XC 90” areštuotas.
„Mes superkame automobilius iš vadinamojo lizingo firmų, toks mūsų darbas, – paaiškino R.Rimkus. – Už „Volvo XC 90″ sumokėjome bankui 54 tūkst. litų, dar turėsime nemažai investuoti į remontą – per 6 tūkst. litų. Nežinau, kam tas automobilis anksčiau priklausė – pirkau iš banko, o aš automobilius parduodu užsieniečiams. Jeigu dėl automobilio kilo problemų, galiu jį grąžinti bankui.”
Ir nors R.Rimkus tvirtina jokių ryšių su buvusiais automobilio savininkais nepalaikantis, tuo tiki anaiptol ne visi. R.Mockevičius sutartį su banku nutraukė itin nepalankiomis įmonei sąlygomis, kurios gali būti naudingos naujam pirkėjui. Nuo 2003 metų bankui už automobilį išmokėta 140 tūkst. litų, likusi skola sudarė 20 tūkst. litų. Ir kaip tik tuomet, kai didžioji skolos našta turėjo palengvėti, įmonės vadovas atsisakė automobilio ir sugrąžino jį bankui. TIC liko be automobilio ir be pinigų. O bankas 160 tūkst. litų kainavusį prabangų automobilį pardavė už trečdalį kainos. Jeigu, tarkime, R.Mockevičius sugalvotų iš UAB „Autardas” perpirkti šį „Volvo XC 90”, galbūt pavyktų jį nusipirkti kur kas pigiau, nei mokėjo TIC.
R.Mockevičius taip skubėjo automobilį atiduoti bankui, jog veikė sirgdamas ir neatsiklausęs valdybos, su kuria privaloma derinti bet kokį sandorį, viršijantį 50 tūkst. litų. Atrodytų, kodėl susirgusiam ir greitą atleidimą iš darbo nujaučiančiam žmogui turėtų rūpėti tarnybinis automobilis? Argi tai ne naujojo vadovo rūpestis?
„Automobilis buvo perduotas privačiai bendrovei, nes „Sampo” bankas pasiūlė nurodyti ir rekomendavo šią bendrovę, tai aš ją ir įrašiau, – bandė racionaliai paaiškinti logikos stokojančius savo veiksmus R.Mockevičius. – Kai aš sirgau, automobilis stovėjo įmonės garaže. Paskui, siekdamas mažinti įmonės išlaidas, nes jis buvo įsigytas išperkamosios nuomos būdu, jį grąžinau vadinamojo lizingo įmonei – bankui. Pinigų, sumokėtų už automobilį, bankas negrąžino, aišku, tai nuostolis įmonei. Mano įsitikinimu, įmonė ateityje tikrai patirs didelių finansinių sunkumų ir toliau tokios prabangos leisti negalės. Įmonės išlaidos tik didėja, mes priimame naujus darbuotojus – tai sutarties su „Leksinova” nutraukimo pasekmės. Mes per tris mėnesius priėmėme septynis naujus darbuotojus.”
Dėl automobilio grąžinimo bankui TIC spalio 5-ąją kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl valstybei priklausančio turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo tarnyba, TIC antspaudo neteisėto panaudojimo.
Kritikos kruša
R.Mockevičius, 14 metų vadovavęs Teisingumo ministerijai priklausančiam TIC, iki šiol sugebėjo rasti bendrą kalbą su buvusiais teisingumo ministrais. Keli jų pasitraukę iš ministrų postų pradėjo aktyviai bendradarbiauti su UAB „Leksinova” – viena pagrindinių TIC partnerių kuriant teisinės informacijos registrą.
Keturiolika metų kurdamas valstybės registrą, TIC galiausiai sukūrė neaiškų, nelabai patogų naudotis produktą, iš kurio valstybei ir jos gyventojams nebuvo daug naudos. Tačiau privačios bendrovės klestėte klestėjo džiaugdamosi bendradarbiavimu su TIC, iš kurio gaudavo užmokestį už suteiktas paslaugas ir nemokamą teisinę informaciją.
Šių metų gegužę Valstybės kontrolė užbaigė TIC auditą, kuris patvirtino, kad TIC nesukūrė teisės aktų nustatyta tvarka registro. TIC, naudodamas valstybei nuosavybės teise priklausančių teisės aktų duomenų bazę, prioritetą teikė ne valstybės deleguotoms viešosioms registro tvarkymo funkcijoms vykdyti, o privatiems komerciniams tikslams – siekti pelno iš komercinių LITLEX paslaugų, vykdomų kartu su privačia įmone „Leksinova”.
Auditoriai pareiškė, kad ši veikla prieštarauja viešojo juridinio asmens tikslams, bendriesiems valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principams ir neatitinka imperatyvių nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų.
Naujai sudaryta TIC valdyba nutraukė sutartis su daugelį metu TIC remta, todėl sėkmingai veikusia „Leksinova”.
R.Mockevičiui šios sutarties nutraukimas buvo itin skausmingas. Ar jis iš tikrųjų netikėjo savo vadovaujamos įmonės galimybėmis, ar buvo priklausomas nuo privačių partnerių, tačiau jam atrodo, kad be „Leksinovos” įmonės laukia skurdi ateitis.
Tikrinant TIC vis labiau aiškėjo, kad direktoriui mažai rūpėjo dokumentų tvarkymas, jo potvarkių teisėtumas, ar jie atitinka įstatymus. Galiausiai šį rudenį įmonės valdybai buvo pateikti dokumentai, kad rugpjūčio 14-ąją R.Mockevičius atgaline data vizavo apmokėti dvi UAB „Leksinova” sąskaitas-faktūras, kuriomis turėtų būti išmokėta 100 tūkst. litų.
R.Mockevičiaus vizos sukėlė įtarimų valdybai, nes sutikdamas apmokėti „Leksinovos” sąskaitas R.Mockevičius nepaprašė valdybos pritarimo. Paaiškėjo, kad TIC apskritai neturėjo pagrindo „Leksinovai” mokėti šias sumas, kurios buvo įvardytos kaip premijos.
TIC valdyba savo nutarimu šį rugsėjį pavedė TIC vadovui nutraukti PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo procedūrą. Buvo nutarta sudaryti komisiją, kuri nustatytų, ar R.Mockevičius neviršijo savo įgaliojimų nurodydamas apmokėti šias sąskaitas.
Netrukus po šio valdybos nutarimo R.Mockevičius susirgo ir ilgiau nei mėnesį nesirodė darbe. Štai tuomet jis ir pasirūpino tarnybinio „Volvo XC 90” grąžinimu bankui.
Sukiršins ministeriją ir prokuratūrą?
Praėjusią savaitę tris dienas pasirodęs darbe R.Mockevičius savo veiklą po ligos pradėjo raštu Generalinei prokuratūrai. Jis prašo pradėti ikiteisminį tyrimą kelių TIC valdybos narių atžvilgiu. R.Mockevičiaus nuomone, šios įmonės valdybos nariai – Teisingumo ministerijos sekretorius Dainius Narkevičius, Teisėkūros ir viešosios teisės departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Cicėnas, Finansų ir ūkio departamento direktorė Genė Švogžlienė, buvęs TIC direktoriaus pavaduotojas Martynas Mockus ir teisingumo ministro patarėjas Mantas Varaška – galėjo prisidėti prie valstybės turto iššvaistymo.
Kuo konkrečiai R.Mockevičius kaltina valdybos narius, nepavyko suprasti net pasikalbėjus su juo. Tikrų faktų jis lyg ir neturi, tik įtaria, jog jam sergant galėjo būti iššvaistytas turtas.
LŽ žiniomis, raštas prokuratūrai buvo vienas paskutinių R.Mockevičiaus veiksmų TIC direktoriaus poste. Teisingumo ministerijoje rengiamas įsakymas dėl R.Mockevičiaus atleidimo dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų – akivaizdžiai įmonei nenaudingų sprendimų priėmimo, automobilio perleidimo, veiksmų nederinimo su valdyba, neteisėto tarnybinio atlyginimo priedo mokėjimo.
O ilgiau nei dešimt metų veikęs TIC, taip ir nesugebėjęs sukurti produkto, dėl kurio buvo įsteigtas, greičiausiai netrukus nustos savarankiškai egzistuoti. Beviltiškai nugyventą įmonę Teisingumo ministerija planuoja prijungti prie Registrų centro, kuris yra sėkmingai sukūręs kelias nekilnojamojo turto registro duomenų bazes.
Taip supratau, kad automobilis buvo pavogtas, o kaip cypės reikalai? Ar sės?