„Mano vyras nebuvo slaptasis agentas“, – teigia Marina Litvinenko

Pernai Londone nunuodyto buvusio Rusijos saugumo tarnybos karininko Aleksandro Litvinenkos našlė Marina spaudoje pasirodžiusius tvirtinimus esą jos vyras buvo Didžiosios Britanijos užsienio žvalgybos MI 6 agentas vadina „gryniausiu absurdu“, praneša britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė.
Londono laikraščio „Daily Mail“ šeštadienio numeryje pasirodė straipsnis, kurio autoriai, remdamiesi nenurodytais šaltiniais diplomatiniuose ir žvalgybos sluoksniuose, tvirtina, kad prieš mirtį A.Litvinenka iš britų specialiųjų tarnybų per mėnesį gaudavęs apie 2 tūkst. svarų.

„Saša niekada nebuvo specialiųjų tarnybų agentas, – sakė našlė. – Informacija, kurios jis turėjo, lietė darbo, susijusio su organizuotu nusikalstamumu Rusijoje, ypatumus. Žinoma, jis turėjo galimybę pasidalyti šia informacija, žinoma, jis pasakojo apie tai – ir ne tik privačiuose pokalbiuose, bet ir atvirai, yra parašęs knygą ir straipsnių“.

Tą patį BBC teigė ir Aleksandras Goldfarbas, A.Litvinenkos draugas, neseniai kartu su jo našle parašęs knygą.

„Man sunku patikėti, jog tai tiesa, Saša jau dešimtmetį, nuo 1997 metų, nedirbo Rusijos specialiosiose tarnybose, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti jokių paslapčių. O iki tol jį domino organizuotas nusikalstamumas“, – sakė jis.

A.Goldfarbas dalyvavo organizuojant A.Litvinenkos pabėgimą iš Rusijos 2000 metais. „Tuo metu ne kartą teko vesti visą Litvinenkos šeimą į Amerikos ambasadą Turkijoje, ir Centrinės žvalgybos valdybos darbuotojai su juo ten išties kalbėjosi, – prisimena jis, – bet pareiškė, kad jis jų visiškai nedomina, todėl ir neėmė, teko vežti jį į Angliją“.

Pernai lapkričio 1 dieną Londono centre esančiame viešbutyje „Millenium“ A.Litvinenka susitiko su kitu Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotoju, verslininku Andrejumi Lugovojumi, kuris vėliau tvirtino, kad A.Litvinenka bandė jį užverbuoti kaip Mi-6 informatorių ir prašė padėti ieškoti norinčiųjų gauti politinį prieglobstį Jungtinėje Karalystėje.

Praėjus visai nedaug laiko po šio susitikimo, A.Litvinenka buvo paguldytas į ligoninę diagnozavus labai stiprų apsinuodijimą, o po kurio laiko mirė. Kaip vėliau buvo nustatyta, A.Litvinenka buvo apnuodytas radioaktyviuoju poloniu.

Prieš mirtį jis apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kurį ir anksčiau yra griežtai kritikavęs, pasikėsinimu į jo gyvybę.

A.Litvinenkai artimi žmonės tuomet kalbėjo, kad jo lėta ir baisi mirtis – tai Kremliaus „kreipimasis“ į visus režimo kritikus, įspėjimas, kad jiems niekur nepavyks pasislėpti.

„Faktas lieka faktu. Žmogžudystės – ir dar jos įrankiu pasirinkus polonį – nepateisina niekas, kad ir kas būtų tasai žmogus – agentas ar specialiųjų tarnybų darbuotojas“, – teigė M.Litvinenko.

„Jis iš tiesų bendradarbiavo su įvairių šalių teisėsaugos institucijomis, ne tik Anglijos, bet ir Ispanijos: konsultuodavo juos Rusijos mafiją liečiančiais klausimais, – savo ruožtu sakė A.Goldfarbas, – bet tai visai kas kita. Be to, nors ir nelabai suprantu, kaip dirba specialiosios tarnybos, bet, manyčiau, žvalgybos nelikviduoja viena kitos poloniu. Tai perdėm politinė operacija“.

Neseniai išėjo M.Litvinenko ir A.Goldfarbo knyga „Disidento mirtis: Aleksandro Litvinenkos nunuodijimas ir KGB sugrįžimas“. Amerikietis inžinierius Michaelas Mannas (Maiklas Manas) ketina statyti pagal ją filmą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.