Tarptautiniame Palangos oro uoste baigtas statyti naujas keleivių terminalas, kuris aptarnaus skrydžius iš ne Šengeno šalių. Į vieno moderniausių šalyje keleivių terminalo statybas tarptautinis Palangos oro uostas investavo beveik 15 mln. litų. Statybos darbus atliko Telšių statybų bendrovė „Samanėlė”.
Trečiųjų šalių keleiviams skirto terminalo rekonstrukcija ir praplėtimas yra vienas pagrindinių žingsnių tvarkant pasienio kontrolės punktus pagal Šengeno reikalavimus Klaipėdos regione. Oro uosto keleivių terminalo rekonstrukcijos darbams lėšų skyrė Europos Sąjunga ir Lietuvos valstybė.
„Atlikus Palangos oro uostos rekonstrukcijos ir kitų pasienio punktų modernizavimo darbus, Lietuva įgyvendino savo įsipareigojimus dėl Europos Sąjungos sienų saugumo, kurie nustatyti Šengeno sutartyje. Džiugu, kad visi šie darbai atlikti laiku ir tvarkingai iki Lietuvos prisijungimo prie Šengeno erdvės”, – penktadienį per keleivių terminalo atidarymą sakė susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.
Naujajame Palangos oro uosto keleivių terminale įrengtos pasienio kontrolės punkto darbo vietos, aprūpintos būtina stebėjimo ir patikros įranga, įrengti dokumentų tikrinimo ir tyrimo prietaisai, detektoriai ir sprogstamųjų medžiagų aptikimo įranga. Naujasis terminalas, kurio plotas siekia daugiau kaip 2 tūkst. kv. m, pastatytas tarp senojo terminalo ir oro uosto administracijos pastato. Visi trys pastatai po rekonstrukcijos sujungti koridoriais.
„Oro uostams keliami ypatingi saugumo ir kokybės reikalavimai, todėl keleivių terminalo statybai sutelkėme geriausių savo specialistų komandą ir darbus užbaigėme sėkmingai ir laiku. Terminalas jau iki galo įrengtas ir paruoštas keleivių priėmimui”, – sakė statybos darbus atlikusios bendrovės „Samanėlė” direktorius Algirdas Šilinas.
Be minėtų darbų, Palangos oro uoste taip pat buvo modernizuotas nusileidimo ir pakilimo takas. Iki šiol buvęs 2 kilometrų ilgio ir 40 metrų pločio takas abiejuose galuose pailgintas po 150 metrų ir 5 metrais praplatintas.
Sėkmingai įgyvendinęs šį ES finansuojamą projektą, Palangos oro uostas paskatino verslui, investicijoms bei turizmui patrauklesnės aplinkos regione kūrimą. Kitas svarbus momentas – oro uostas tapo saugesnis užkertant kelią nelegalių imigrantų patekimui į Šengeno vidaus erdvę.
„Palangos oro uostas yra strategiškai svarbus Klaipėdos regionui – modernizavus ir pritaikius jį pagal visus tarptautinius reikalavimus, mūsų keleivių aptarnavimo pajėgumai išauga dvigubai. Galėsime aptarnauti iki pusės milijono keleivių srautus. Susisiekimas oru yra ekonomiškai svarbus didelį ekonominį potencialą turinčiam Klaipėdos kraštui”, – tvirtino tarptautinio Palangos oro uosto direktorius Leonas Kvietkauskas.